Gniaužtai
Per devynias dienas palūkanas pakėlė trys didžiausi pasaulio centriniai bankai. Dešimtmetės JAV obligacijos pajamingumas peržengė 5 procentus, nafta laikosi virš 100 dolerių, Hormūzas tebeuždarytas septintą mėnesį. Tuo pačiu metu baimės indeksas rodo 14,8, o S&P 500 sėdi prie rekordų. Vienas iš šitų dviejų pasaulių meluoja.
🔴 Savaitės signalas
Trys centriniai bankai sugriežtino politiką vienu metu, ir ne dėl to, kad ūkis kaistų. Rugsėjo 10 d. ECB pakėlė indėlių palūkanų normą iki 2,50 procento. Rugsėjo 16 d. Fed pakėlė iki 3,75–4,00 procento intervalo, pirmą kartą nuo 2023 metų liepos, balsavimu 12 prieš 0. Rugsėjo 18 d. Japonijos bankas pakėlė iki 1,25 procento, aukščiausio lygio nuo 1995-ųjų. Devynios dienos, trys žemynai, viena kryptis.
Sinchronizacija? Ne, tai sutapimas dėl vienos priežasties. Visi trys bankai reaguoja į tą patį pasiūlos šoką: Hormūzo sąsiauris uždarytas nuo vasario pabaigos, o rugsėjo 11 d. sustojo dar ir Rytų–Vakarų naftotiekis Saudo Arabijoje. Kartu su Bab el Mandebo sąsiauriu tai paliečia beveik keturiasdešimt procentų pasaulio prekybos. Energijos kaina tapo mokesčiu, kurio niekas neišrinko, bet visi moka. ECB savo pačios prognozėje rašo, kad infliacija liks gerokai virš tikslo ilgą laiką, ir kad atlyginimai dar net nesureagavo.
Štai kodėl tai mechanizmas, o ne naujiena. Klasikinėje ciklo logikoje centrinis bankas griežtina, kai ūkis perkaista, ir atleidžia, kai lėtėja. Dabar jis griežtina į lėtėjantį ūkį, nes alternatyva yra pripažinti, kad infliacijos priežastis yra fizinė, ne piniginė, o jos sprendimas yra karinis, ne palūkaninis. Michaelas Howellas jau metus sako, kad pasaulio likvidumo ciklas pasiekė viršūnę. Dabar prie to prisideda skaičius, kurio negalima apeiti: iki metų galo reikia perfinansuoti daugiau nei 8,4 trilijono dolerių JAV vyriausybės vertybinių popierių, o pinigai kainuoja 5 procentus. Kas pirmiau lūš, infliacija ar skolos aptarnavimas?
📸 Rinkų momentinė nuotrauka
🔵 Centrinių bankų pulsas
Fed: Warshas pakelia ranką ir nededa savo taško
Rugsėjo 16 d. Fed pakėlė bazinę palūkanų normą 25 baziniais taškais iki 3,75–4,00 procento intervalo. Balsavimas vienbalsis, 12 prieš 0. Tai pirmas kėlimas nuo 2023 metų liepos ir pirmas judesys po penkių posėdžių tylos šiemet. Svarbiausia ne pats sprendimas, o taškų grafikas: iš 18 dalyvių 16 laukia dar vieno kėlimo, keturi iš jų mato net du. Dvylika mato metų pabaigą ketvirtadaliu procentinio punkto aukščiau už dabartinį lygį.
Kevinas Warshas savo taško į grafiką nededa nuo pat atėjimo į postą. Tai ne kuklumas. Pirmininkas, kuris nesiriša prie skaičiaus, pasilieka teisę pasukti bet kuria kryptimi, o kolegų taškai tampa jo derybine pozicija prieš Baltuosius rūmus. Spaudos konferencijoje jis kalbėjo apie darbo rinkos duomenis, privataus sektoriaus pelnus ir kapitalo investicijas kaip stiprybės ženklus, ir pažadėjo, kad komitetas užtikrins kainų stabilumą. Vertimas: jei reikės, kelsim dar, ir jums nepatiks.
ECB: antras kėlimas per tris mėnesius
Rugsėjo 10 d. ECB pakėlė indėlių palūkanų normą nuo 2,25 iki 2,50 procento, pagrindinę refinansavimo normą iki 2,65. Tai antras kėlimas šiemet po birželio 11 dienos. Banko prognozė 2026 metams lieka 3,0 procento infliacijos, bet 2027 ir 2028 metų skaičiai pakelti iki 2,5 ir 2,1. Infliacija be energijos ir maisto kitąmet net didesnė nei šiemet, 2,6 prieš 2,5 procento. Tai reiškia, kad energijos šokas jau persisunkė į kainų struktūrą.
Lagarde sprendimą pavadino savaime suprantamu ir pabrėžė, kad rizikos augimui krypsta žemyn, o rizikos infliacijai aukštyn. Tai stagfliacijos apibrėžimas, pasakytas be to žodžio. Banko vertinimu, atlyginimai į energijos šoką dar nesureagavo, tad tai vis dar pasiūlos, ne algų ir kainų spiralės epizodas. Kol kas.
Japonijos bankas: 31 metų viršūnė, o jena krenta
Rugsėjo 18 d. Japonijos bankas pakėlė normą iki 1,25 procento. Tai aukščiausias lygis nuo 1995-ųjų ir trumpiausias tarpas tarp kėlimų nuo didelės apimties skatinimo pabaigos 2024 metų kovą. Valdyba pasidalijo 7 prieš 2, prieš balsavo Toichiro Asada ir Ayano Sato. Bankas atvirai įvardijo riziką, kad infliacija nukryps aukštyn nuo 2 procentų tikslo.
Ir vis dėlto jena po sprendimo ne sustiprėjo, o nusilpo. Doleris prieš jeną grįžo virš 157. Priežastis paprasta: du prieštaraujantys valdybos nariai plius Ueda, nepažadėjęs daugiau kėlimų, rinkai nuskambėjo kaip paskutinis kėlimas šiame cikle. Kai pakeli palūkanas ir tavo valiuta krenta, rinka sako, kad tavo griežtumas nepakankamas ne todėl, kad nedrąsus, o todėl, kad pavėluotas.
Ką tai reiškia kartu
Trys bankai vienu metu siurbia likvidumą iš sistemos, kurioje artimiausiais metais laukia didžiausia perfinansavimo banga per kartą. Howellas ją datuoja 2026–2029 metais. JAV skola jau virš 40 trilijonų dolerių, ir vien iki šių metų pabaigos reikia apsukti 8,4 trilijono. Kiekvienas papildomas bazinis taškas čia nėra abstrakcija, tai biudžeto eilutė. Kol Fed kelia palūkanas viena ranka, Iždas kita ranka nuo rugsėjo 9 d. padvigubino ilgųjų obligacijų atpirkimų ribas iki bent 4 milijardų dolerių už operaciją. Viena ranka veržia, kita atleidžia. Tai ne politikos nenuoseklumas. Tai fiskalinis dominavimas.
🟠 Geopolitikos panorama
🛢️ Vidurio Rytai / Energetika
Hormūzas uždarytas nuo vasario pabaigos, ir šią savaitę niekas nepasikeitė į gera. Rugsėjo 13 d. Jungtinės Karalystės jūrų saugumo tarnyba pranešė apie nežinomo sviedinio pataikymą į laivą sąsiauryje. Ketvirtadienį pro sąsiaurį praplaukė vos keturi komerciniai laivai, ir tuos krovinius daugiausia išsipirko Kinijos bei Pietų Korėjos perdirbėjai. Saudo Arabija dabar perkrauna naftą iš laivo į laivą prie Omano Soharo uosto, už sąsiaurio ribų, kad išvengtų iraniečių atakos rizikos. Rugsėjo 11 d. sustojo Rytų–Vakarų naftotiekis, kuris buvo pagrindinis aplinkkelis.
Derybų nėra. Irano pareigūnas šią savaitę tiesiai paneigė, kad vyksta pokalbiai su Vašingtonu, nors Iranas ir Persijos įlankos šalys Maskate ruošiasi pasirašyti susitarimą dėl Irano ir Omano laivybos koridoriaus. Struktūrinė išvada svarbesnė už naujieną: pasaulio hegemonas turi didžiausią laivyną regione ir vis tiek negali atidaryti sąsiaurio. Galia uždaryti ir galia atidaryti yra du skirtingi dalykai, ir šiemet paaiškėjo, kad antroji brangesnė.
🇺🇦 Ukraina
Fronte padėtis stabiliai bloga. Maskva kontroliuoja praktiškai visą Luhansko sritį, Ukraina tebelaiko apie 19 procentų Donecko srities, o kovos telkiasi rytuose, kol raketų ir dronų smūgiai toliau krenta į civilinius taikinius. Tačiau diplomatinis fonas pajudėjo. Rugsėjo 12 d. „Reuters“ pranešė, kad Kyjivo pareigūnai ruošiasi galimoms trišalėms deryboms su Rusija ir JAV spalį. Rugsėjo 14 d. Zelenskis pasakė, kad Ukraina tokį žingsnį paremtų, jeigu Vašingtonas garantuotų, kad Maskva laikysis susitarimo. Tai ne optimizmas, tai sąlyga, kurios iki šiol niekas neįvykdė.
Ekonominis pjūvis niūresnis. JT ir partneriai liepą paskelbė atskirą 2026–2027 metų žiemos planą, prašydami 358,4 milijono dolerių 2,1 milijono žmonių. Daugiau nei dešimčiai milijonų gyventojų reikia humanitarinės pagalbos, civilių aukų šiemet gerokai daugiau nei pernai. Kai derybos apie teritorijas užstringa, karas persikelia į žiemos infrastruktūros lauką, kur laimi tas, kas turi daugiau transformatorių ir dujų. Energijos kaina ties 100 doleriais čia veikia abiem kryptimis: Rusijai tai pajamos, Ukrainos rėmėjams tai biudžeto skylė.
🇨🇳 Kinija / JAV
Rugsėjo 24 d. Trumpas Baltuosiuose rūmuose priima Xi Jinpingą. Tai trečias jų susitikimas per nepilnus metus ir pirmas Xi valstybinis vizitas į Vašingtoną per daugiau nei dešimtmetį. Darbotvarkėje prekybos paliaubos, kritinės žaliavos, technologijų kontrolė, dirbtinis intelektas ir Taivanas. Pekinas diplomatiniais kanalais perspėjo, kad atšauktų susitikimą, jeigu Vašingtonas iki atvykimo patvirtintų 14 milijardų dolerių ginklų paketą Taivanui.
Pasiruošimo etape buvo įforminta JAV ir Kinijos prekybos taryba, skirta tarifų mažinimo deryboms dėl nestrateginių prekių. Tuo pačiu nuo liepos 24 d. galioja nauji 301-ojo skirsnio tarifai 60 šalių už priverstinio darbo kontrolės spragas, ir Kinijai teko aukštesnis, 12,5 procento tarifas. Vertimas į ciklo kalbą: derybos vyksta dėl smulkmenų, o struktūrinis atsiejimas tęsiasi nepriklausomai nuo to, kas ką pavaišina vakariene.
🇷🇺 Rusija / sankcijos
Šešėlinis laivynas nebeslepiamas. ES sąraše jau apie 640 laivų, o bendrai JAV, Jungtinės Karalystės ir ES sankcionuotų laivų skaičius nuo nulio 2024 metų liepą išaugo iki 178. Vis dėlto Baltijos uostai sausį pasiekė visų laikų naftos eksporto rekordą, 12,7 milijono tonų. Atsakydama į dažnesnes patikras, Rusija pradėjo lydėti šešėlinius tanklaivius kariniais laivais per Lamanšą ir Baltiją. Rugsėjo 15 d. rusų fregata paleido signalines raketas į danų sraigtasparnį. Sankcijos veikia ne kaip siena, o kaip mokestis.
🇪🇺 Europa politiškai
Vokietiją krečia valdžios krizė. Rugsėjo 6 d. Saksonijos Anhalto rinkimuose „Alternatyva Vokietijai“ surinko 43,8 procento sąrašo balsų, geriausią bet kurios partijos rezultatą šioje žemėje nuo susivienijimo, o krikščionys demokratai nukrito iki 17,2 procento. Rugsėjo viduryje INSA apklausa „Bild“ laikraščiui parodė, kad Merzą tinkamu kancleriu laiko 14 procentų apklaustųjų, o netinkamu 78. Prancūzijoje parlamentarai nesugebėjo suderinti 2026 metų biudžeto jungtiniame komitete, tad vyriausybė vėl griebiasi skubių teisės aktų, kad pratęstų praėjusių metų biudžetą.
Briuselio atsakas į energijos šoką vadinasi „AccelerateEU“ ir buvo paskelbtas balandį. Jame numatyta laikina valstybės pagalbos sistema paveiktiems sektoriams iki gruodžio 31 d., nacionalinės išimties nuostatos praplėtimas energetiniam saugumui iki 2028 metų ir naujas degalų stebėsenos centras. Skaičius, kuris viską paaiškina: vien per pirmas septyniolika Irano krizės dienų ES iškastiniam kurui papildomai išleido apie 6 milijardus eurų. Kai dvi didžiausias Sąjungos valstybes krečia valdžios ir biudžeto krizės, o biudžetą griauna energijos sąskaita, politinė krizė yra energetikos krizė su kitu vardu.
🌍 Kita: OPEC+ ir atsarginis pajėgumas
Kartelis šiemet tyliai perkėlė dėmesį nuo kvotų prie pajėgumų: nuo sausio iki rugsėjo vyksta didžiausio tvaraus gavybos pajėgumo vertinimas 2027 metų baziniams lygiams. Saudo Arabija laikosi ties 12,2 milijono barelių per parą pajėgumu, atsarginis pajėgumas apie 2 milijonus. Septynios šalys nuo rugpjūčio pridėjo 188 tūkst. barelių per parą. Skaičiai skamba raminamai, kol neprisimeni, kad atsarginis pajėgumas yra beprasmis, jei nafta negali praplaukti.
🇱🇹 Lietuva ir Baltija
- Virš Lietuvos numuštas sprogmenį nešęs dronas. Rugsėjo 15 d. naktį iš Baltarusijos įskridęs bepilotis buvo numuštas italų naikintuvų, vykdančių NATO oro policijos misiją, netoli Pratkūnų kaimo Kaišiadorių rajone, maždaug 90 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Ukrainos karinis šaltinis nuolaužose atpažino rusiškos „Geran-2“ konstrukcijos bruožus. Svarbiausia detalė yra sprogmuo: iki šiol į Baltijos šalių oro erdvę patekę dronai daugiausia būdavo nukrypę nuo kurso, o krovinys keičia įvykio pobūdį iš incidento į bandymą.
- Infliacija antra pagal dydį visoje ES. Rugpjūtį suderinta metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,6 procento, vidutinė metinė 4,3. Beveik pusę viso metinio kainų augimo lėmė energijos ir transporto kainos: šiluma, benzinas, dyzelinas. Tai ne vietinė problema, tai Hormūzas, atkeliavęs iki degalinės Ukmergėje.
- Elektros kaina nesitraukia. Rugpjūtį vidutinė didmeninė elektros kaina buvo apie 80 eurų už megavatvalandę, beveik 6 procentais daugiau nei liepą. Rugsėjui tiekėjai mažėjimo nežadėjo: vartojimas auga, saulės elektrinių gamyba krenta. Žiemos sąskaitos bus politinis klausimas, ne buitinis.
- Gynybai 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 procento BVP. Tai 43 procentais daugiau nei 2025 metais ir antras pagal dydį rodiklis NATO po JAV. Apie 60 procentų ministerijos biudžeto skirta modernizavimui, 1,7 mlrd. eurų ginkluotei: 375 mln. vikšriniams pėstininkų kovos automobiliams, apie 350 mln. tankams, 100 mln. „CAESAR“ haubicoms, apie 70 mln. „HIMARS“ sistemoms. JAV Kongresas Baltijos saugumo iniciatyvai 2026 finansiniams metams skyrė 200 mln. dolerių trims šalims.
- Ruginienės vyriausybė ir „Sodros“ ginčas. Premjerė atmetė prezidento Nausėdos siūlymą „Sodros“ perteklių nukreipti į papildomą pensijų indeksavimą vietoj rezervo, sakydama, kad dabar jis nereikalingas. Ginčas techninis tik iš pirmo žvilgsnio: kai infliacija 5,6 procento, o gynyba ryja 14 procentų visų biudžeto išlaidų, kiekvienas perteklius tampa politiniu lauku.
- Baltijos jūra tampa pilkąja zona. Rusijos šešėlinio laivyno palydos kariniais laivais, fregatos signalinės raketos į danų sraigtasparnį, dronai virš Baltijos šalių. Linas Kojala šitą modelį apibūdina taikliai: tikrinamas mūsų atsparumas. Jo pozicija dėl to, ką Lietuva gali padaryti, irgi be iliuzijų: pasaulio politikos krypties nepakeisime, bet namų darbus pagal NATO sutarties trečiąjį straipsnį privalome atlikti patys.
🌡️ Grafikų termometras
Bazinis scenarijus: dešimtmetės obligacijos pajamingumas laikosi 4,90–5,20 intervale, doleris bando 101,8–102,0 pasipriešinimą, auksas svyruoja 4 250–4 600 ruože, nafta lieka virš 95 dolerių, kol Hormūzas neatsidaro. Akcijoms tai reiškia lėtą kilimą vis siauresniu frontu, o ne griūtį: kol baimės indeksas žemiau 17, pardavimo spaudimo mechaniškai nėra.
Ko stebėti kaip perjungiklio: jeigu pajamingumas pralaužia 5,25 procento, o baimės indeksas tuo pačiu metu pakyla virš 20, sinchroninis akcijų ir obligacijų išpardavimas tampa baziniu scenarijumi. Bitkoinui lemiamas lygis 82 500: virš jo kelias į 85–88 tūkst., žemiau 75 tūkst. atsiveria 73 000 zona.
Kas paneigia šitą prognozę: Hormūzo atidarymas arba patikimas Irano ir JAV derybų atnaujinimas. Nafta žemiau 85 dolerių per dvi savaites nuimtų pagrindinį argumentą visiems trims centriniams bankams, ir visa griežtinimo konstrukcija sugriūtų per vieną posėdį. Antra paneigimo sąlyga švelnesnė: aukso kritimas žemiau 4 136 rodytų, kad rinka vis dėlto tiki dezinfliacija.
🗣️ Ką sako balsai šią savaitę
🟣 Kur nesutampa
Ginčas šią savaitę turi tikslų adresą: ar Iždo vamzdynas gali atsverti centrinių bankų siurblį.
Pirmoji stovykla, Hayesas ir Palas. Jiems svarbu ne tai, ką daro Fed, o tai, kiek dolerių fiziškai juda sistemoje. Iždas nuo rugsėjo 9 d. padvigubino ilgųjų obligacijų atpirkimų ribas, Iždo sąskaita Fed banke gali būti ištuštinta į rinką, o pasaulio plačiųjų pinigų kiekis toliau auga. Jei tai tiesa, palūkanų kėlimas yra spektaklis, o rizikingas turtas kils toliau.
Antroji stovykla, Howellas, Gromenas, Zebergas ir Cowenas. Jiems atpirkimai yra ne likvidumo įpylimas, o trukmės mainai: Iždas perka ilgąjį galą ir leidžia trumpąjį, o grynasis pinigų kiekis nepasikeičia. Perfinansavimo banga 2026–2029 metais vis tiek pareikalaus daugiau, nei sistema pagamina. Gromenas prideda: jei atpirkimai tikrai veiktų, dešimtmetės obligacijos pajamingumas nebūtų virš 5 procentų.
Mechanizmas, kuris juos skiria. Klausimas grynai techninis: ar Iždo atpirkimai yra grynasis likvidumo srautas, ar tik obligacijų termino perstumdymas. Nuo atsakymo priklauso, ar 2027-ieji atrodys kaip 2021-ieji, ar kaip 2008-ieji.
Kas šitą ginčą išspręs. Labai paprastas testas artimiausiam mėnesiui: jeigu atpirkimų apimtys auga, o dešimtmetės obligacijos pajamingumas kartu krenta žemiau 4,85 procento, teisi pirmoji stovykla. Jeigu atpirkimai auga, o pajamingumas lieka virš 5 procentų arba kyla, teisi antroji, ir tai reikš, kad Iždas nebeturi įtakos savo paties skolos kainai. Rinka mums pasakys atsakymą be jokių interviu.
Antras, tylesnis nesutapimas. Baimės indeksas 14,8, kai obligacijos pajamingumas 5 procentai, o nafta virš 100 dolerių, yra istoriškai neįprastas derinys. Arba akcijų rinka teisi, kad pasiūlos infliacija yra laikina, arba obligacijų rinka teisi, kad pinigai brangūs ilgam. Abi kartu teisios būti negali, o toks skirtumas visada uždaromas staigiai.
🟡 Ciklų atnaujinimas
Likvidumo ciklas (Howell): po viršūnės, nuosmukio fazėje. Viršūnė datuojama 2025 metų ketvirtu ketvirčiu arba 2026 pradžia. Priešakyje 2026–2029 metų perfinansavimo banga, kurios pirmas taktas jau skamba: 8,4 trilijono dolerių JAV popierių apsisuka iki metų galo.
Recesijos modelis (Zeberg): laukiama paskutinio sprogstamo kilimo. Techniškai paveikslas jam palankus: S&P 500 prie rekordų, baimės indeksas 14,8, faktinis svyravimas 9,5. Trūksta tik nuosmukio pradžios signalo, o pretendentas šią savaitę atsirado, tai 5 procentų riba obligacijose.
Hegemoninis ciklas: L2, hegemono įrankiai. Šios savaitės įrodymas net ne palūkanos, o Hormūzas. Septyni mėnesiai uždaryto sąsiaurio, nors regione stovi didžiausias pasaulio laivynas, rodo, kad prievartos galia ir tvarkos palaikymo galia išsiskyrė. Antras įrodymas rezervuose: centriniai bankai antrą ketvirtį nupirko 289 tonas aukso, rekordinį kiekį šiam ketvirčiui, o Pasaulio aukso tarybos birželio apklausoje 45 procentai respondentų žadėjo per metus atsargas dar didinti.
Bitkoino ciklas: 80 tūkst., gerokai žemiau viršūnės, be reguliacinio katalizatoriaus po Senato balsavimo. Šis ciklas nebėra apie plitimą tarp vartotojų, jis apie likvidumą. Todėl bitkoino grafikas dabar naudingesnis kaip dolerio likvidumo matuoklis nei kaip investicija.
Skolos siena: JAV skola virš 40 trilijonų dolerių, metinės perfinansavimo eilės kaina apie 5 procentus. Kiekvienas mėnuo, kai Fed laiko palūkanas aukštai, o Iždas perkainoja skolą, perkelia dalį naštos iš rinkos į biudžetą. Fiskalinis dominavimas nėra prognozė, tai jau apskaitos faktas.
👁️ Stebėti kitą savaitę
- Rugsėjo 24 d., Trumpo ir Xi susitikimas Baltuosiuose rūmuose. Svarbiausia ne bendras komunikatas, o tai, ar Taivano 14 mlrd. dolerių ginklų paketas bus patvirtintas iki arba po vizito. Eiliškumas parodys, kas kam nusileido.
- Rugsėjo 26 d., JAV asmeninio vartojimo kainų indeksas (PCE). Fed mėgstamiausias infliacijos matas po pirmo kėlimo per trejus metus. Jei energijos poveikis jau matomas bazinėje dalyje, spalio kėlimo tikimybė šoktels, o obligacijų 5 procentų riba nustos būti riba.
- Rugsėjo 23 d., preliminarūs pirkimų vadybininkų indeksai (PMI) JAV ir eurozonoje. Pirmas švarus matavimas, ar 100 dolerių nafta jau valgo gamybos užsakymus. Eurozonos skaičius čia svarbesnis, nes ECB kelia palūkanas į silpnesnį ūkį nei amerikiečiai.
- Hormūzas ir Maskato susitarimas. Irano ir Omano laivybos koridoriaus pasirašymas būtų pirmas veikiantis apvažiavimas per septynis mėnesius. Jei jis pajudins apimtis, naftos premija ims trauktis greičiau, nei tikisi centriniai bankai.
- Iždo atpirkimų apimtys ir dešimtmetės obligacijos pajamingumas kartu. Tai savaitės ginčo testas gyvai. Jei abu skaičiai kils vienu metu, tai reikš, kad Iždas prarado įtaką savo skolos kainai.
- Vokietijos valdančiosios koalicijos būklė. Po Saksonijos Anhalto rezultato ir 78 procentų nepasitikėjimo Merzu klausimas jau ne apie reitingus, o apie tai, ar koalicija išgyvens biudžeto svarstymą. Vokietijos vidaus krizė yra ir ES gynybos finansavimo klausimas.
- Baltijos oro erdvė. Po rugsėjo 15-osios sprogmens virš Kaišiadorių rajono svarbu, ar tai buvo vienetinis atvejis, ar naujas dažnis. Antras panašus incidentas per mėnesį jau keltų klausimą dėl NATO sutarties ketvirtojo straipsnio.