Rinkų momentas
Savaitė prasidėjo taip, kaip praėjusioji baigėsi, tik atvirkščiai. S&P 500 pakilo iki 7 729,43, tai 1,03 proc. daugiau, Nasdaq šoktelėjo 1,63 proc. iki 26 953,71, Dow Jones pridėjo 204,77 punkto, arba 0,40 proc., iki 51 887,41. Praėjusi savaitė buvo daugiausia raudona, o pirmadienį pirkėjai grįžo per tą patį kampą kaip visada, per lustus.
Puslaidininkių indeksas pakilo daugiau nei 2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo rugsėjo 9 dienos. Intel akcijos pabrango 13 proc., AMD pridėjo 9 proc. ir pirmą kartą palietė trilijono dolerių rinkos vertę. Trilijonas už bendrovę, kuri prieš penkerius metus buvo vadinama amžinu antruoju.
Nafta krinta ketvirtą prekybos dieną iš eilės, tai ilgiausia kritimo serija nuo birželio. WTI nuslydo 3,86 proc. iki 92,37 dolerio už barelį ir nusileido žemiau šimto. Priežastis viena, viltis, kad Vašingtonas ir Teheranas vėl sės prie stalo. Hormūzo sąsiauryje tuo pačiu metu sviedinys pataikė į tanklaivį ir sužeidė du žmones, tad kaina krinta ne dėl to, kad pavojus dingo, o dėl to, kad rinkai patiko pokalbių garsas.
Bitkoinas apie 85 900 dolerių, plius 6,2 proc. per parą ir aukščiausia žyma per aštuonis mėnesius. Praėjusią savaitę Kongrese sudegė balsavimas dėl „Clarity Act“, kriptovaliutų reguliavimo įstatymo, rinka nusivylė, o po savaitgalio tą nusivylimą nupirko. Dolerio indeksas DXY laikosi apie 100, dešimties metų obligacijų pajamingumas nuslydo šiek tiek žemiau 5 proc.
Auksas atsitraukė, bet kiek tiksliai, šaltiniai nesutaria. Yahoo Finance rodo apie 4 389 dolerius už unciją ir 0,82 proc. kritimą, CNBC tą patį rytą fiksavo 4 309 dolerius prieš penktadienio 4 364. Skirtumas siekia aštuoniasdešimt dolerių, ir tai pats įdomiausias skaičius visoje suvestinėje, nes parodo, kaip išsiskyrė kainos skirtingose prekybos vietose brangstant metalui.
Lietuva ir Baltija
Dronų gamintoja „RSI Europe“ investuos iki 50 mln. eurų į gamyklą Panevėžio rajone. Sutartis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija leidžia išsinuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, gamyklą žadama pastatyti iki 2027 metų pabaigos, joje dirbs apie 50 žmonių, o metinis pajėgumas sieks apie 120 tūkst. dronų ir kitų gynybos sistemų. Įmonės pajamos pernai padvigubėjo iki 15,5 mln. eurų, šiemet laukiama trigubo ar keturgubo augimo, jos „Špoko“ sistemas naudoja dvylikos NATO šalių kariuomenės, o apie 80 proc. produkcijos keliauja į Ukrainą. Gamykla iškils Upytės seniūnijoje, žemėje, kurią dirba Žemės ūkio ministerijai pavaldūs „Genetiniai ištekliai“. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika apie vietą sužinojo iš viešosios erdvės ir sako, kad antrą kartą lipama ant to paties grėblio, kaip buvo su „Rheinmetall“ gamykla.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugsėjo 20–26 dienomis lankosi JAV. Susitikimų sąraše JAV karo sekretoriaus pavaduotojas politikos klausimams Elbridge’as Colby, senatoriai Patty Murray ir Rogeris Wickeris, gynybos pramonės milžinės „Lockheed Martin“, „Palantir“, „Northrop Grumman“, „Mach Industries“ ir „Epirus“. Pagrindinis klausimas tas pats kaip vasarą, kiek amerikiečių karių lieka Lietuvoje ir kokiam laikui. Per pastaruosius trejus metus Lietuva iš JAV nusipirko ginkluotės už maždaug 2 mlrd. eurų ir yra didžiausia amerikiečių ginklų pirkėja Baltijos šalyse, tad pokalbis vyksta ne iš tuščios vietos.
Prezidentas Gitanas Nausėda išvyko į Niujorką, į 81-ąją Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją. Antradienį jis aštuntą kartą kreipsis į pasaulio lyderius, kalbės apie konfliktus, dirbtinio intelekto grėsmes ir istorinę atmintį. Numatytas ir šeštasis Tarptautinės Krymo platformos viršūnių susitikimas bei Baltijos šalių vadovų pokalbis su Antonio Guterresu.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę krito 16 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę. Suvartojimas mažėjo 3 proc. iki 251 GWh, vėjo jėgainės pagamino 14 proc. mažiau, saulės parkai net 35 proc. mažiau, o importas šoktelėjo 54 proc. iki 87 GWh, iš kurių pusė atkeliavo iš Švedijos ir 43 proc. iš Latvijos. Gaminam mažiau, perkam daugiau, kaina krinta. Tai pasakoja apie regioninį perteklių, ne apie mūsų pajėgumus.
„Eksplosita“ pirmame etape investuos 5 mln. eurų į užtaisų ir minų gamyklą Pakruojo rajone. Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius tuo metu ragina ruoštis ne pavieniams dronams, o masinėms atakoms.
Europa
Vokietijos žemių rinkimai baigėsi taip, kaip apklausos žadėjo, tik skaudžiau. Meklenburge-Pomeranijoje laimėjo AfD su 38 proc., socialdemokratai atsiliko su 36,5 proc., o Friedricho Merzo krikščionys demokratai surinko 4,9 proc. ir liko žemiau penkių procentų barjero. Tai blogiausias partijos rezultatas per aštuoniasdešimt vienerius metus. Berlyne laimėjo Kairieji su 25,7 proc., krikščionys demokratai gavo 18,8 proc.
Merzas rezultatą pavadino katastrofa ir tuo pačiu pažadėjo išlaikyti valdančiąją koaliciją. Europos rinkos į tai nereagavo niekaip, ir tai savo ruožtu yra informacija. Kancleris, kurio partija dviejose žemėse surinko mažiau nei kraštutinės jėgos, dar turi pasirašyti gynybos biudžetus iki 2029 metų.
Lenkija siekia priimti iki 15 tūkst. JAV karių ir nuolatinę bazę. Rugsėjo 10 dieną Varšuvoje derybas vedė Pentagono delegacija. Tuo pačiu metu Europos žvalgybos tarnybos įspėja apie padažnėjusias Rusijos provokacijas, o Jungtinėje Karalystėje vėl sutriko skrydžių eismas.
Ukraina
Per naktį į Rusiją skrido didžiulis dronų srautas. Maskva teigia numušusi daugiau nei 1 900 dronų, aštuonias valdomas aviacines bombas, aštuonias sparnuotąsias raketas ir keturis reaktyvinius sviedinius, o nuo šeštadienio perimta apie 1 600 dronų, iš jų maždaug 450 skrido Maskvos link. Volodymyras Zelenskis sakė, kad tolimojo nuotolio atsakas Maskvos srityje buvo labai reikšmingas, nes taikiniai nešė milijardus, kurie maitina karo mašiną.
Zelenskis Niujorke susitiks su Donaldu Trumpu. Susitikimas vyks Generalinės Asamblėjos paraštėse, Vašingtonas vėl spaudžia dėl derybų. Diplomatai kalbėsis apie taiką tuo metu, kai abi pusės skraidina dronus per šimtus kilometrų nuo fronto.
Ukrainos „Naftogaz“ statys dujų saugyklas Vengrijoje, o Europos Sąjunga paskelbė nepripažinsianti Rusijos rinkimų okupuotose Ukrainos teritorijose.
Geopolitika
Ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitinka Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas. Darbotvarkėje muitai, dirbtinis intelektas ir retųjų žemių metalai. Kinai tikisi, kad bus paskelbta apie maždaug 30 mlrd. dolerių vertės beveik bemuitį importą mainais už gegužę duotus pirkimo įsipareigojimus. Dabartinė prekybos paliaubų dalis, padidintų atsakomųjų muitų sustabdymas, baigia galioti lapkričio 10 dieną, tad laikrodis tiksi. Vakarienėje laukiami Jeffas Bezosas, Sundaras Pichai, Samas Altmanas, Timas Cookas, Elonas Muskas ir Jensenas Huangas.
JAV iždo sekretorius paskelbė sankcijas Irano oro bendrovėms, daugiau nei dviem dešimtims vežėjų, pagal kampaniją „Economic Outcast“. Tuo pačiu metu kalbama apie derybų atnaujinimą, ir rinka pasirinko tikėti antrąja žinute.
Trumpas skelbia apie bręstantį didelį susitarimą dėl baltarusiškų trąšų pirkimo. Praėjusių metų gruodį Vašingtonas jau panaikino sankcijas „Belaruskali“ mainais į 123 politinių kalinių paleidimą, o šiemet prašė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos atverti tranzitą. Klaipėdos uostas šitoje istorijoje yra ne stebėtojas, o objektas.
Plečiasi Rusijos ir Irano bendradarbiavimas, kurio tikslas apeiti sankcijas per bendrus logistikos ir mokėjimų kanalus.
Centriniai bankai
Fed rugsėjo 16 dieną pakėlė palūkanas 25 baziniais punktais iki 3,75–4,00 proc. Tai pirmas kėlimas nuo 2023 metų liepos, balsavimas vieningas, dvylika už ir nė vieno prieš. Prognozių lentelėje šešiolika iš aštuoniolikos dalyvių laukia dar vieno kėlimo, keturi mato net du, o dvylika mano, kad metų pabaigoje palūkanos bus dar ketvirčiu procento aukščiau. Kevinas Warshas savo taško į šią lentelę neteikia, nes nenori surišti sau rankų.
Šią savaitę suplanuotos aštuonios Fed atstovų kalbos. Rugpjūtį Jackson Hole simpoziume Warshas pasakė, kad kainų stabilumas savaime neįvyksta, o infliacija nebūtinai grįžta prie vidurkio. Nuo tada rinka skaito kiekvieną sakinį kaip gaires, nors gairių jis principingai neduoda.
IPO radaras
Anthropic taikosi į spalį ir į rekordą. Kalbama apie iki 100 mlrd. dolerių pritraukimą ir maždaug 2 trilijonų dolerių vertinimą, o birželio 1 dieną paraiška buvo pateikta pagal 965 mlrd. dolerių vertinimą Jei sandoris įvyktų viršutine riba, tai būtų didžiausias biržos debiutas istorijoje.
OpenAI traukiasi. Samas Altmanas šeštadienį paskelbtame interviu „Fortune“ pasakė, kad išeiti į biržą dabar būtų neprotinga, ir nustūmė debiutą bent į 2027 metus. Dvi bendrovės, tas pats sektorius, priešingos kryptys per vieną savaitgalį.
Ką stebėti rytoj
Nausėdos kalba Generalinėje Asamblėjoje. Aštuntoji jo kalba, o dirbtinis intelektas joje stovės šalia karo ir istorinės atminties.
Trumpo ir Zelenskio susitikimas Niujorke. Ar po jo atsiras konkretus terminas, ar vėl liks geri pokalbiai apie gerus pokalbius.
Nafta ir Hormūzas. Ketvirta kritimo diena iš eilės laikosi ant vienos prielaidos, kad derybos prasidės. Jei neprasidės, 92 doleriai atrodys pigiai.
Fed kalbėtojai. Po vieningo kėlimo kiekvienas niuansas apie spalio 28 dienos posėdį bus perkainotas per minutes.
Vokietijos koalicijos ramybė. Merzas žada laikytis, bet partija, surinkusi 4,9 proc., paprastai turi vidinių klausimų.
Meškos komentaras
Fed kelia palūkanas vieningai, nafta krinta ketvirtą dieną, bitkoinas šoka į aštuonių mėnesių viršūnę, o lustai kyla taip, lyg pinigai būtų pigūs. Prieštaravimas? Ne, tai dvi skirtingos rinkos viename ekrane, viena kainuoja infliaciją, kita kainuoja likvidumo pažadą. Vokietijoje valdančioji partija vienoje žemėje surinko 4,9 proc., ir būtent ten, ne grafikuose, matosi, kur šitas ciklas iš tikrųjų lūžta.
Šaltiniai
Reuters, Bloomberg, CNBC, Yahoo Finance, Al Jazeera, CNN, NPR, Politico Europe, US News, The National, RFE/RL, Fortune, Federal Reserve, Trading Economics, LRT, BNS, 15min, Alkas, „Nord Pool“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Prezidentūra.
Tai mano užrašai apie tai, kas šiandien pajudėjo. Pinigai jūsų, sprendimai irgi, o aš tiesiog žiūriu į tą patį ekraną.