Rinkų momentas
Antradienis buvo diena, kai indeksai išsiskyrė, o tikroji istorija vyko naftos duobėje. S&P 500 laikėsi 7 770,06 punkto lygyje ir pridėjo vos 0,07 proc., Nasdaq pakilo 0,43 proc. iki 27 239,11, o Dow Jones nuslydo 0,36 proc. iki 51 863,84. Pirmadienį Nasdaq užsidarė rekordiškai, 27 122,09 punkto lygyje, tad antradienio ramybė yra ne nuovargis, o laukimas.
WTI nafta krito dar 2,67 proc. iki 89,90 dolerio už barelį. Tai penkta kritimo diena iš eilės. Pirmadienį lapkričio Brent kontraktas užsidarė 100,34 dolerio lygyje po 3,4 proc. smukimo, o spalio WTI, kurio galiojimas baigėsi antradienį, nuvirto 4,51 proc. iki 95,78 dolerio. Per savaitę rinka iš naftos išėmė karo priedą, kurį statė pusmetį.
Priežastis viena ir labai konkreti. Aukšto rango Irano pareigūnas antradienį naujienų agentūrai „Reuters“ pasakė, kad Hormūzo sąsiaurį Teheranas gali atverti per septynias dienas, jei Vašingtonas sušvelnins karinį spaudimą ir atšauks Irano uostų blokadą. Sąlyga irgi konkreti, JAV pirma turi formaliai paskelbti ketinimą spręsti konfliktą diplomatiškai.
Auksas laikėsi ties 4 388 doleriais už unciją, plius 0,10 proc., bet „Trading Economics“ tą pačią dieną rodė 4 307 dolerius ir 0,81 proc. kritimą. Skirtumas tarp šaltinių vėl aštuoniasdešimt dolerių, antra diena iš eilės. Bitkoinas apie 86 625 dolerius, dolerio indeksas kabo ties 100,26 riba, kuri yra ir 2024 metų rugpjūčio viršūnė, ir tų pačių metų žemiausias uždarymas.
„Meta“ akcijos šoktelėjo 11 proc., nes bendrovės „Muse“ dirbtinio intelekto pagalbininkas užkopė į „Apple“ programėlių parduotuvės viršų. Septynetas vėl tempė indeksą aukštyn, pramonė vėl svėrė žemyn.
Lietuva ir Baltija
Seimas 99 balsais prieš 13 žengė pirmą žingsnį link Konstitucijos 137 straipsnio pataisos, kuri iš pagrindinio įstatymo šalintų masinio naikinimo ginklų ir užsienio karinių bazių draudimą. Penki susilaikė, o Konstitucijai keisti reikės dar vieno balsavimo. Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa sako, kad tai didžiulis atgrasymo signalas Rusijai, ir pabrėžia, kad pataisa branduolinių ginklų automatiškai neatveža, bet krizė ar karas atvertų galimybę svarstyti. Remigijus Žemaitaitis vadina ją nereikalinga ir naudinga rusų propagandai, Ignas Vėgėlė klausia, kodėl du skirtingi draudimai sujungti į vieną balsavimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad nauja maždaug tūkstančio JAV karių pamaina jau pakeliui į Lietuvą. Prezidentūros atstovas Frederikas Jansonas po kelių valandų pridūrė, kad galutinio patvirtinimo iš amerikiečių kol kas nėra. Vienas sakinys apie karius, kitas apie tai, kad kariai dar nepatvirtinti. Toks ir yra dabartinis Vilniaus ir Vašingtono ryšio tembras.
Baltarusiškų trąšų byla vis dar be teksto. Prezidentūra sako, kad būtų svarbus kažkoks aiškumas iš JAV, o JAV pasiuntinys Minskui Johnas Coale’as tvirtina, kad susitarimas dėl kalio trąšų vežimo į Ameriką smarkiai pasistūmėjęs. Premjeras Mindaugas Sinkevičius tikina, kad Lietuva jokio prašymo negavo, o Kęstutis Budrys primena, kad nė viena ES valstybė šiandien negali būti tokio susitarimo dalimi. Tuo pačiu metu Aleksandras Lukašenka sako, kad šiemet kalio trąšų Amerikai parduoti tiesiog neturi. Keturios pozicijos, viena Klaipėda.
Lietuva už 5,8 mln. eurų perka pabūklų sistemas karinių laivų apsaugai, o metinis biudžeto surinkimo planas jau įvykdytas 66 proc.
Latvija sumažino PVM daliai maisto produktų, o Vokietija į Lielvardės bazę savaitei siunčia keturis „Eurofighter“ naikintuvus saugoti Latvijos rinkimus nuo dronų incidentų. Rinkimų apsauga nuo skraidančių objektų yra naujas punktas Baltijos šalių biudžetuose.
Europa
Europos Sąjunga antrą dieną negali nuspręsti dėl Alisherio Usmanovo ir Michailo Fridmano sankcijų. Prancūzija, Liuksemburgas ir Slovakija spaudžia jas panaikinti, Paryžius net remiasi nacionaliniu saugumu, Latvija blokuoja, terminas artėja. Volodymyras Zelenskis viešai paprašė ES palikti abu sąraše. Maskva tuo metu pakėlė kainą, Dmitrijus Peskovas pareikalavo panaikinti sankcijas ne šiems dviems, o visiems Rusijos verslininkams ir piliečiams.
Vengrija atsisakė jungtis prie Ukrainos inicijuotos regioninės koalicijos, o ES ir Filipinai skelbia proveržį prekybos susitarimo derybose. Lietuva palaiko siekį 2028–2034 metų ES biudžetą užbaigti iki metų pabaigos.
Ukraina
Zelenskis ir Trumpas susitinka JT Generalinės Asamblėjos paraštėse. Trumpas prieš susitikimą pasakė, kad spaus Kyjivą dėl energetikos paliaubų, nes Rusija, jo žodžiais, dėl karo prarado dyzelino gamybos kontrolę, o tai kelia kainas visame pasaulyje. Ukrainos delegacija Niujorke turi apie dvidešimt susitikimų ir paruoštą sutartį dėl dronų.
Sekmadienį Ukraina paleido daugiau nei tūkstantį dronų į Rusiją, Maskvos meras pavadino tai didžiausia ataka prieš sostinę, buvo apgadinta Maskvos naftos perdirbimo gamykla, nukentėjo ir gyvenamasis namas. Antradienį Rusija raketomis ir dronais apšaudė bent keturis Ukrainos regionus, žuvo penki žmonės, o Ukraina apgadino dar vieną Rusijos naftos perdirbimo gamyklą.
Prezidentas Nausėda JT tribūnoje pasakė, kad Rusija karą iš esmės jau pralaimėjo, bet jos vadovybė neleidžia sau to pripažinti. Pagal jo skaičius per pastaruosius metus Rusija užėmė 0,3 proc. Ukrainos teritorijos ir sumokėjo už tai daugiau nei 400 tūkst. užmuštų ir sužeistų karių.
Geopolitika
Trumpas JT tribūnoje suformulavo Irano klausimą kaip dviejų durų pasirinkimą. Arba susitarimas, kuris leistų Iranui atsistatyti, arba, jo žodžiais, Islamo Respublikos sunaikinimas greitai ir be galimybės atsitiesti. Susitarimo jis nesitiki iki lapkričio tarpinių rinkimų, o po jų, esą, jis neišvengiamas. Karas su Iranu eina septintą mėnesį.
Irano Revoliucijos gvardija tą pačią dieną paskelbė atmetusi JAV bandymą užmegzti kontaktą. Sekmadienį Irano karinė vadovybė perspėjo, kad Vašingtonas su regiono šalių parama ruošiasi atnaujinti karines operacijas, ir grasino atsaku be apribojimų. Taigi tą pačią dieną Teheranas ir siūlo Hormūzą per septynias dienas, ir atmeta pokalbį. Nafta krinta pagal pirmą žinutę.
Trumpas JT būstinėje pasirašė JAV, Danijos ir Grenlandijos Arkties saugumo susitarimą. Amerika gauna teisę išplėsti karinę infrastruktūrą Grenlandijoje, Danijos suverenitetas oficialiai lieka nepaliestas, o Kopenhaga ir Nuukas pabrėžia, kad Arkties saugumas dabar gula ant NATO pečių, ne vien Vašingtono ir Kopenhagos. Sausį tas pats prezidentas neatmetė galimybės Grenlandiją paimti jėga. Devyni mėnesiai nuo grasinimo iki parašo.
Recepas Tayyipas Erdoganas pasmerkė atakas prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje ir derina grūdų koridoriaus planą su Maskva bei Kyjivu. Turkija skaičiuoja, kad per tris mėnesius dėl atakų prieš savo prekybinius laivus prarado apie 20 mlrd. dolerių. Rusija tuo metu įvedė laikinus naktinio judėjimo apribojimus prie sienos su Estija.
Centriniai bankai
Auksą antradienį spaudė griežti Fed atstovų komentarai, kurie rinkoje sustiprino lūkestį dar vienam palūkanų kėlimui. Rugsėjo 16 dieną Fed pakėlė palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 3,75–4,00 proc., balsavimas buvo dvylika prieš nulį, o prognozių lentelėje šešiolika iš aštuoniolikos dalyvių mato dar bent vieną kėlimą šiemet. Kevinas Warshas savo taško lentelėje nepateikia, bet rinka jo kalbas skaito kaip gaires.
IPO radaras
„OpenAI“ konfidencialią S-1 paraišką pateikė gegužės 22 dieną, biržos debiuto langas laikomas nuo rugsėjo iki lapkričio. Privati vertė apie 852 mlrd. dolerių, kalbama apie raundą, kuris keltų ją iki 1,2 trilijono. „Anthropic“ gegužę uždarė 65 mlrd. dolerių raundą prie 965 mlrd. vertinimo. Du subjektai, kurių vertė lenkia daugumos NATO narių metinį biudžetą, o akcijų dar niekas negali nusipirkti.
Ką stebėti rytoj
Ar Vašingtonas formaliai paskelbs ketinimą derėtis su Teheranu. Nuo to paskelbimo pradedamas skaičiuoti Irano septynių dienų Hormūzo laikrodis, o nafta jau nupirko šitą scenarijų.
Trumpo ir Zelenskio susitikimo rezultatas dėl energetikos paliaubų. Jei Kyjivas sutiks nebepulti naftos perdirbimo gamyklų, Rusijos dyzelinas ir pasaulinės kainos kvėptels.
ES sprendimas dėl Usmanovo ir Fridmano. Vienas balsavimas parodys, kiek Sąjungoje liko sankcijų disciplinos, kai Paryžius sako „nacionalinis saugumas“.
Ar Vilnius gaus raštą apie tą tūkstantį karių ir apie trąšas. Dvi bylos eina per tą patį Vašingtono langelį.
Fed atstovų kalbos. Rinka ieško dar vieno kėlimo patvirtinimo, o auksas ir doleris reaguos greičiau už akcijas.
Meškos komentaras
Visa antradienio diena buvo apie kainą, kurią rinka moka už pažadą. Nafta krito penktą dieną ne dėl to, kad Hormūzas atsivėrė, o dėl to, kad vienas neįvardytas Irano pareigūnas pasakė, jog galėtų atsiverti per septynias dienas, jei pirmą žingsnį padarys kas nors kitas. Tą pačią dieną Revoliucijos gvardija paskelbė, kad jokio kontakto nepriėmė, o prezidentas nuo JT tribūnos svarstė, ar nesunaikinus Islamo Respublikos. Rinka iš trijų signalų pasirinko švelniausią ir nurašė dešimt dolerių nuo barelio.
Tas pats mechanizmas veikia ir Vilniuje, tik mažesniu mastu. Prezidentas skelbia tūkstantį karių, po kelių valandų paaiškėja, kad patvirtinimo nėra. Amerikos pasiuntinys sako, kad trąšų susitarimas pasistūmėjęs, premjeras atsako, kad prašymo nematė, Lukašenka priduria, kad trąšų neturi. Grenlandijos susitarimas veikia pagal tą pačią logiką, tik ji jau užbaigta. Sausį buvo grasinimas jėga, rugsėjį parašas, kuriuo Danija formaliai išsaugo suverenitetą, o Amerika gauna bazes. Hegemonas nebeprašo teritorijos, jis prašo prieigos, ir tai pigiau abiems pusėms. Klausimas tik, ką Vilnius turi tokio, ko tam pačiam langeliui prireiks kitą mėnesį.