Rinkos

Fed (2026 rugsėjis): bazinė norma 3,75–4,00 %. Rugsėjo 15–16 d. posėdyje FOMC vienbalsiai, 12 prieš 0, pakėlė normą 25 baziniais punktais. Tai pirmas pakėlimas per daugiau nei trejus metus ir pirmas Kevino Warsho kadencijoje. Rugsėjo dot plot mediana metų pabaigai pakilo iki 4,1 % (birželį buvo 3,8 %), tiek pat numatoma ir 2027 m. pabaigai (birželį 3,6 %), o ilgojo laikotarpio orientyras pastumtas nuo 3,1 % iki 3,2 %. Likusios projekcijos rodo stipresnę ekonomiką ir atkaklesnes kainas: BVP augimas 2,3 %, nedarbas 4,1 % vietoj birželio prognozuotų 4,3 %, PCE infliacija 3,7 %, o 2 % tikslas pagal medianas pasiekiamas tik 2029 m. Warsh spaudos konferencijoje sakė, kad darbo rinka laikosi gerai, todėl svarbiausias dėmesys tenka kainų stabilumui, ir pakartojo rugpjūčio simpoziume išsakytą mintį, kad finansines sąlygas ribojančiomis pavadinti sunku, tad komitetas nuėmė dalį skatinimo. Balanso politika nekeičiama, atsargos toliau palaikomos pakankamame lygyje. Ateities gairių Warsh vėl nedavė ir sakė įsipareigojęs disciplinai, o ne konkrečiam sprendimui. Paklaustas apie prezidento grasinimą apriboti prekybą su šalimis, jei palūkanos nebus mažinamos, atsakė, kad nepriklausomybė galioja į abi puses.

ECB (2026 liepa): depozitų norma 2,25 %, pagrindinė refinansavimo 2,40 %, ribinio skolinimo 2,65 %. Liepos 23 d. posėdyje palūkanos paliktos nepakeistos vienbalsiai, tačiau tai jau lygis po birželio 11 d. pakėlimo, pirmojo nuo 2023 m., kuriuo depozitų norma pakelta nuo 2,00 % iki 2,25 % dėl Artimųjų Rytų konflikto pabrangusios energijos. Lagarde pripažino, kad kai kurie Tarybos nariai kėlė klausimą, ar nereikėtų veikti iš karto, ir pažadėjo artimiausiomis savaitėmis atidžiai stebėti naujus duomenis. Sprendimo tekste pakartota, kad Taryba neįsipareigoja jokiam konkrečiam palūkanų keliui ir dirba nuo posėdžio iki posėdžio, o APP ir PEPP portfeliai toliau mažėja nuspėjamu tempu. Rugsėjo 10 d. posėdžiui rinkos antrą pakėlimą jau įkainojo kaip beveik neišvengiamą.

BOJ (2026 liepa): bazinė norma 1,00 %. Birželio 16 d. BOJ nutraukė pauzę ir balsavimu 7 prieš 1 pakėlė normą nuo 0,75 % iki 1,00 %, aukščiausio lygio nuo 1995 m. rugsėjo, o liepos 31 d. posėdyje ją paliko nepakeistą balsavimu 8 prieš 1, Takatai siūlant kelti iki 1,25 %. Ketvirtinėje perspektyvų apžvalgoje BVP augimo prognozė 2026 fiskaliniams metams pakelta iki 0,8 %, o pagrindinė infliacija, banko vertinimu, nuo antrosios fiskalinių metų pusės pakils aiškiai virš 2 %. Ueda spaudos konferencijoje kalbėjo vanagiškai ir neatmetė pakėlimo jau rugsėjį, o silpstanti jena šią kryptį tik sustiprina.

Lietuvos bankas: Lietuvos bankas, kaip Eurosistemos dalis, atidžiai stebi pasaulinę pinigų politikos eigą. Artimųjų Rytų konflikto keliama energetinė krizė ir JAV muitų sukeltas infliacinis spaudimas sukuria dvejopą riziką euro zonai, o birželio pakėlimas parodė, kad ECB kryptis jau pasikeitė. 3 mėn. EURIBOR rugpjūčio viduryje siekė apie 2,51 %, 6 mėn. apie 2,67 %, tad rinkos kainose jau įskaičiuotas dar vienas pakėlimas.

Lietuvos perspektyva: EURIBOR pakilo į 2,5–2,7 % intervalą, todėl būsto paskolų įmokos Lietuvoje veikiau didės, o ne mažės. Pigimo tikėtasi nuo metų pradžios, bet ciklas pasuko priešinga kryptimi: griežtinimą dabar svarsto ir Fed, ir ECB, ir BOJ. Rinkos lūkesčiai 2026 m. pabaigai: bent po vieną pakėlimą JAV ir euro zonoje, jei energijos kainų spaudimas persimes į paslaugų ir pagrindinę infliaciją.