Paskutinis šokių aikštelėj

Labas visiems,

sakiau, kad liepa bus gera, ir kuo ilgiau žiūriu į rinkas, tuo aiškiau matau, kad čia ne vasarinis optimizmas ir ne Twitterio šamanų rodyklės į mėnulį. Vyksta pinigų rotacija. Ir ji ne atsitiktinė. Ją varo skola, desperatiškai ieškanti naujų pirkėjų, nes senųjų nebeužtenka.

Pradėkim nuo to, ko niekas nenori sakyti garsiai. Visos rinkos prasiskolinę skersai ir išilgai. Skolingi visi: valstybės, įmonės, vartotojai, pensijų sistemos, bankai. Viskas kažkur įkeista, padvigubinta per svertą, supakuota į blizgantį ETF’ą. Ir kol kaina kyla, niekas neklausia, iš kur tie pinigai. Bet pinigai negali stovėti. Sustoję, jie pradeda dusinti sistemą, o dustanti sistema reikalauja dar daugiau skolos. Tą skolą reikia kažkam parduoti, o kuo didesnį kiekį reikia įbrukti, tuo gražesnio spektaklio reikia: šviesų, muzikos ir pakankamai naivuolių salėje, plojančių dar prieš uždangą.

Amerika negali tiesiog pasakyti „susiveršim diržus, pagyvensim kukliau”. Tai ne šeima iš Šilainių, atidėjusi naują televizorių išsimokėtinai. Tai imperija, o imperija arba plečiasi, arba griūna. Trauktis tyliai ji nemoka. Tai JAV iždas leis obligacijas, pumpuos popierius ir aiškins, kad tai saugiausias turtas pasaulyje. Iš dalies bus teisus: kai visas pasaulis pastatytas ant dolerio, dolerio skola atrodo kaip uostas net tada, kai pats uostas rūksta.

Lieka klausimas: kas visa tai nupirks? Japonija, Kinija, naftos valstybės ir tylūs fondai amžinai nesusiurbs. Senų pirkėjų nebeužtenka, reikia plačiųjų masių. O plačiąsias mases reikia kažkaip privilioti prie stalo. Tam pirma reikia burbulo.

Štai kodėl manau, kad kripto ralis ateina. Lazerinės akys ir targetai į 27 dolerius čia nei prie ko. Sistemai reikia naujo turto, kuris dar nevažiavo: naujos vietos, kur pinigai gali įsibėgėti, kol visi įtiki, kad gimsta nauja era.

Tik ne Bitcoinas. Bitcoinas tapo seneliu su ETF kostiumu: gražus, legalus, patogus, bet jau ne tas laukinis žvėris. Į jį pažiūrės ir paklaus: gal du kartai, gal trys, ar verta? Ir akys nukryps į altus, kur dar liko beprotybė, kur galima parduoti istoriją, kur užtenka kelių stambių pirkėjų, kad staiga pritrūktų monetų ir visas stalas pakiltų nuo žemės. XRP, ETH beta, senieji ciklo žvėrys. Dauguma bus šiukšlės, kaip visada. Bet rinka niekada nepirko kokybės. Ji perka naratyvą, pinigų srautą ir galimybę vėliau rasti didesnį kvailį. O euforijoj didesnių kvailių atsiranda tiek, kad net gaila žiūrėti.

Ir kai sakau ralis, neturiu omeny to vangaus 2024-ųjų pakrutėjimo. Kalbu apie tokį, kur tavo neva „mirusios” monetos per kelis mėnesius padaro tai, ko akcijos nepadaro per metus. Rašau ne iš lubų. Tiesiog seku, kaip per visą ciklą juda grafikai ir naratyvas pas tuos, kurie žiūri rinką, ne žinias.

Pažiūrėk, kaip pinigai jau šokinėjo. Iš pradžių važiavo Magnificent 7, visi meldėsi Nvidiai. Paskui dalis nušoko į auksą; auksas padarė savo, ir rinka prisiminė, kad sidabras atsilikęs, tai sidabras iššovė. Tada staiga visi vėl pamatė naftą, Hormūzą, OPEC ir senus geopolitinius demonus. Po to atėjo SpaceX, OpenAI, Anthropic ir kiti nauji dievai su serveriais, ryjančiais elektrą kaip sovietinis fabrikas. O virš viso to akcijų rinka stovi kaip vyrukas vestuvėse, kuris dar šoka ir net dainuoja, bet jau aiškiai per daug išgėręs ir netrukus guls į salotas. Kiekvienai pinigų bangai reikia naujos aikštelės. Liko viena, kur dar netrypta iki galo: kripto.

Ir tai ne mano fantazija. Pažiūrėk į vienintelį grafiką žemiau. Tai banginių grafikas, ir jis rodo paprastą dalyką. Nauji banginiai šiuo metu kaupia agresyviausiai per visą istoriją, o seni nieko neparduoda, laikosi įsikibę. Tuo pačiu metu eilinis žmogus išsigandęs, pavargęs, pasitraukęs nuo ekrano. Stambus pinigas renka, smulkus bėga.

Yra ir kitų ženklų. PMI, gamybos aktyvumo rodiklis, kyla atgal į plėtros zoną, o istoriškai būtent tada Bitcoinas turėjo pačias stipriausias kilimo fazes. Pati kripto rinka jau daugiau nei metus, nuo 2024-ųjų pabaigos, tvarkingai spaudžiama žemyn iki tokio suspaudimo, kokio Bitcoino istorijoj beveik nebuvo. ETH prieš Bitcoiną devynerius metus remiasi į tą pačią liniją, nuo kurios startavo ir 2017-ųjų, ir 2021-ųjų altsezonai. Spyruoklė suspausta iki galo. Klausimas tik kada ją paleis.

O kas tuo metu vyksta kripto Twitteryje? „Crypto is dead.” „Sakei, altai pumpins 2025, kur jie?” „Banginiai vėl įklimps.” Visa dėlionė viename ekrane: po paviršiumi tyli akumuliacija, ant paviršiaus pavargęs, supykęs, netikintis žmogus. Lygiai taip atrodo kiekvieno ciklo apačia prieš tai, kai tie patys netikintys grįžta paskutiniai ir perka brangiausiai.

Ir dabar svarbiausias klausimas: kam visa tai pučiama? Burbulas nėra tikslas. Jį pučia tam, kad viršuj būtų į ką išparduoti. Euforijos viršūnė yra vienintelė vieta visatoj, kur atsiranda pakankamai pirkėjų, kad didelis kapitalas galėtų ramiai išeiti pro duris. Kol retailas šaukia „dar nevėlu”, smart money jau krauna paletes prie išėjimo.

O kai burbulas sprogsta, kur visi bėga? Į „dolerį”. Tik dabar tas doleris ne banke. Jis on-chain. Jis vadinasi stablecoinas.

Stablecoinas nėra kripto žaisliukas. Tai naujas dolerio vamzdis, ir būtent į jį po burbulo suteka visi likę pinigai. Pernai liepą pasirašytas GENIUS Act reikalauja, kad kiekvienas išleistas skaitmeninis doleris būtų šimtu procentų padengtas grynais arba trumpomis JAV obligacijomis. Vadinasi, kiekvienas doleris, kuris po kripto kraujo pirties slepiasi į stablecoiną, automatiškai virsta paklausa Amerikos skolai.

Šitoj istorijoj svarbūs trys: USDT, USDC ir RLUSD. USDT (Tether) ofšorinis ir didžiausias. USDC (Circle) šimtu procentų amerikietiškas, NYSE listinguotas, tvarkingas institucinis bėgis. RLUSD priklauso Ripple, ir prie jos tuoj grįšim. Visi trys daro tą patį: paima tavo skaitmeninį dolerį ir paverčia jį Amerikos skola.

O dabar masteliai. Tether, viena privati kontora, registruota kažkur tarp Salvadoro ir Šveicarijos seifo, šiandien laiko apie 135 milijardus dolerių JAV obligacijų. Tai septynioliktas didžiausias Amerikos skolos turėtojas planetoje, virš Vokietijos, Pietų Korėjos ir Saudo Arabijos. Ne valstybė — įmonė. Palūkanų stablecoino turėtojui ji nemoka jokių, nes įstatymas draudžia, tai visą obligacijų pajamingumą pasilieka sau. Rezultatas: kontora su keliais šimtais darbuotojų pernai uždirbo virš 10 milijardų dolerių grynojo pelno su maždaug 99 procentų marža. Retailas finansuoja imperiją ir dar padovanoja palūkanas tam, kas stovi per vidurį.

Petrodoleris taip mutuoja į crypto dolerį. Nemiršta. Keičia odą. Anksčiau plito per bankus, naftą ir obligacijas, dabar plinta per programėlę telefone. Ir kol kaimo ekonomistai laukia dolerio žlugimo, jis tyliai stiprėja. Ne sveikatos ženklas — tiesiog visi kiti serga dar sunkiau, o dolerinių skolų pasaulyje tik daugėja.

Bet jeigu nori pamatyti visą mašiną vienoj vietoj, žiūrėk į Ripple. Ta pati kontora valdo visus tris gabalus. XRP yra altas, kuris dar nevažiavo, idealus burbulo kuras. RLUSD yra jų pačių stablecoinas, leidžiamas Niujorko reguliuojamos dukterinės ir padengtas grynais bei JAV obligacijomis, tai tas pats vamzdis į Amerikos skolą. O SBI, Japonija, Turkija ir daugiau nei keturiasdešimt tinklų yra bėgiai, kuriais dolerinis stablecoinas kišamas į kiekvieną rinką. Prieš tris dienas, birželio 25, Ripple su SBI oficialiai paleido RLUSD Japonijoj, gavę vietos reguliuotojo leidimą, ir instituciniams, ir paprastiems žmonėms. Viena kontora pastatė visą grandinę: ir monetą, į kurią žmonės šoks, ir dolerį, į kurį jie paskui pabėgs, ir bėgius, kuriais tai važiuos.

Ir viena detalė pasako daugiau nei visi jų pranešimai: kiekvienas Ripple sandoris šiais metais baigėsi XRP kritimu. Token’as nuo metų pradžios žemyn apie 40 procentų. Infrastruktūra tiesiama, auga kas mėnesį, o pati moneta tuo metu spaudžiama žemyn. Tai akumuliacija prieš didįjį judesį su laboratoriniu tikslumu. Pirma surenki, tada paleidi.

O jei kas pasakys, kad čia konspiracija: planą surašė patys. Baltųjų Rūmų oficialiame GENIUS Act pristatyme yra atskiras skyrius apie tai, kaip stablecoin’ai augina paklausą JAV obligacijoms ir cementuoja dolerio kaip pasaulio rezervinės valiutos statusą. Juodu ant balto, su prezidento parašu. Dešimt metų už tokius sakinius žmones vadino foliniais kepuriais; dabar tai valstybinis dokumentas.

Ir kad būtų aišku: čia tik mano nuomonė. Jokių pranašysčių. Viskas gali pasisukti taip, kad būsiu visiškai neteisus, kad kripto pikas jau buvo, kai Trumpą išrinko ir jis prižadėjo aukso kalnus. Ir tikiu tuo ne tuščiai: pastarąsias savaites pats tvarkingai kaupiau tą patį dugną, apie kurį rašiau dar pirmam laiške balandį. Distribucija tiesiog užsitęsė ilgiau, nei tikėjausi, bet kainos atėjo būtent ten, kur ir turėjo ateiti.

Dar dėl Bitcoino, nes ten gali pasisukt keli dalykai. Visi dabar spokso į MicroStrategy, kontorą, prikrautą Bitcoino iki ausų. Matau tris variantus.

Pirmas, tas, kurio visi bijo: MicroStrategy neišlaiko įtampos, paskelbiama nelikvidi ir priversta mesti Bitcoiną į rinką už bet kokią kainą, kad uždengtų skolas. Labai abejoju. Tai būtų kilpa ant kaklo, ir institucijos sureaguotų akimirksniu.

Antras: jeigu MicroStrategy vis dėlto lūžta, įsiterpia Amerikos vyriausybė ir užšaldo visus aktyvus. Bitcoinas užšaldytas, rinka rėkia, likvidumas susitraukia. O jeigu dar Trumpas išeina ir pasako, kad investuotojams kompensuos, o Bitcoiną pasilieka kaip strateginį rezervą, tai fantastiškas kuras visai kripto industrijai iki nesuvokiamo lygio.

Trečias, paprasčiausias: šitas FUD’as baigiasi, kainos apsisuka, ir MicroStrategy toliau kyla bei pumpuoja visą kripto aukštyn.

Trys variantai, du iš jų gryniausias raketų kuras. Todėl dėl Bitcoino ir kripto bendrai aš ramus.

Matau tvarkingai pučiamą aikštelę. Muzika dar gros garsiau, šviesos dar ryškės, ateis ir grafikai, ir analitikai, ir Bloomberg straipsniai, ir fondai. Visi šoks viršuj ir tikės, kad vakarėlis tik prasideda. Bet aikštelė pučiama ne dėl šokių. Pučiama tam, kad viršuj būtų kam išparduoti. O kai muzika nutils, pinigai tyliai nutekės ten, kur ir buvo suplanuota: į Amerikos skolą.

Paprastai kalbant: vakar dar buvo šūdas, rytoj jau vėl inovacija.

Meška out.

P.S. Jei išgirsit, kad kas nors „per didelis, kad žlugtų”…