Rinkų momentas
- Penktadienio uždarymas (šeštadienį birža nedirba, todėl skaičiai iš birželio 26): „S&P 500″ beveik nejudėjo ties 7 354 punktais, minus 0,05 %. „Nasdaq” smuko 0,24 % iki 25 298, penkta nuostolinga sesija iš eilės. „Dow” baigė ties 51 876, minus 0,09 %.
- Technologijų rotacija: investuotojai bėga iš lustų gamintojų į gynybinius sektorius. Priežastis viena, baimė dėl dirbtinio intelekto vertinimų.
- Auksas pakilo apie 1,1 % iki 4 092 dolerių už unciją, palaikytas švelnesnės infliacijos ataskaitos. Nafta (WTI) nukrito virš 3,5 %, nes Hormūzo sąsiauris vis dar laisvai praleidžia tanklaivius. Bitkoinas apie 58 980 dolerių, per parą minus 2 300.
- Vadinasi, saugiklis dabar ne obligacijos ir ne kriptovaliuta, o auksas. Klasikinis vėlyvojo ciklo ženklas.
Lietuva ir Baltija
- Baltijos spaudimas Briuseliui: birželio 26 ES energetikos ministrų susitikime Lietuva, Latvija ir Estija paragino paspartinti atidėtą rusiškos naftos importo draudimą. Argumentas paprastas, baimės dėl energetikos krizės per Vidurio Rytų įvykius nepasitvirtino. Rusiška nafta dabar sudaro vos 2 % ES tiekimo, prieš trejus metus buvo 27 %.
- Investicinio turto mokestis vėl ant stalo. Vieni mato sprendimą perkaitusiai rinkai, kiti įspėja, kad mokestis tik pakirs pasiūlą. Ši įtampa NT rinkoje niekur nedingo.
- Bankų pelnas: sektorius pirmą ketvirtį uždirbo 282 mln. eurų, 5,5 % daugiau nei pernai. Palūkanos krenta lėtai, maržos laikosi.
- Smulkmenos, kurios liečia kišenę: naujas 3 eurų muitas smulkioms siuntoms, klinika „InMedica” gavo 450 tūkst. eurų baudą už duomenų apsaugos pažeidimus, o siūlymai riboti nedarbo išmokas susidūrė su politiniu pasipriešinimu.
Europa
- Serbija, Vučičius traukiasi: prezidentas pareiškė atsistatydinsiantis per kelias savaites ir skelbsiantis pirmalaikius rinkimus. Tai 18 mėnesių studentų protestų rezultatas, kuriuos sukėlė Novi Sado stoties stoginės griūtis 2024 lapkritį, kai žuvo 16 žmonių. Pergalė protestuotojams? Greičiau manevras, nes Vučičius gali grįžti premjeru, jei jo partija laimės parlamento rinkimus.
- Prancūzija suskaičiavo apie tūkstantį papildomų mirčių per karščio bangą. Tas pats karštis šį savaitgalį pasiekė ir Lietuvą, kur vietomis prognozuojama iki 36 laipsnių.
Ukraina
- Maskvos perdirbykla, antras smūgis per savaitę: Ukrainos tolimojo nuotolio dronai vėl pataikė į Maskvos naftos perdirbyklą, taikiniai fiksuoti ir Rostovo srityje. Įmonė viena didžiausių Rusijoje, tiekė 40 % Maskvos regiono kuro, ir neveiks iki 2027 pradžios.
- Rusija pradeda importuoti kurą. Tai ne smulkmena, o pirmas matomas perdirbimo pajėgumų lūžis, kai naftos eksportuotoja nebespėja aprūpinti savęs.
- Zelenskis: laikas baigti karą, Rusija turi žengti diplomatijos žingsnius. Retorika apie pabaigą, veiksmai apie eskalaciją.
Geopolitika
- JAV ir Iranas slysta atgal į karą: birželio 17 pasirašytas susitarimo memorandumas turėjo atverti Hormūzą ir baigti konfliktą. Birželio 26 JAV smogė Irano pakrantės stebėjimo objektams, birželio 27 Teheranas tai pavadino akivaizdžiu memorandumo pažeidimu.
- Trumpo retorika: jei Iranas uždarys Hormūzą, „neliks šalies”. Į Irano kalbas apie teisę sodrinti uraną atsakė grasinimu perimti likusią šalies dalį.
- Irano atsakas: kariuomenė pasiruošusi, o Revoliucijos gvardija pareiškė, kad JAV smūgiai stabdo bet kokią diplomatiją.
- Paradoksas, nafta vis tiek pinga. Rinka netiki, kad sąsiauris realiai užsidarys, todėl karo retorika kainoje beveik neatsispindi.
Centriniai bankai
- Infliacija: penktadienio PCE rodiklis (asmeninių vartojimo išlaidų kainos) pasirodė švelnesnis nei tikėtasi mėnesiniu pjūviu, tai pakėlė auksą ir grąžino kalbas apie galimą palūkanų mažinimą. JAV centrinis bankas (Fed) kol kas laiko 3,50–3,75 % ribą ir neskuba.
IPO radaras
- „OpenAI” atideda biržos debiutą (IPO): pasak „New York Times”, bendrovė linksta debiutą perkelti į 2027, motyvuodama pinigų deginimu ir rinkos svyravimais.
- „SpaceX” efektas: birželio 11 debiutavusios akcijos kilo nuo 135 iki 225 dolerių, kapitalizacija trumpam viršijo 2 trln. dolerių, o paskui grįžo prie 152, beveik prie pradinės kainos. Būtent šitas kritimas išgąsdino rinką.
- Lustai krenta kartu: „Arm” ir „Marvell” apie minus 4 %, AMD minus 3,5 %, „Intel” minus 3 %.
Ką stebėti rytoj
- Ar JAV ir Iranas tęs smūgius, ir ar nafta pagaliau reaguos į eskalaciją.
- Ar „Nasdaq” nutrauks penkių sesijų nuostolių seriją, ar lustų pardavimas gilės.
- Ką ES atsakys Baltijos šalims dėl rusiškos naftos draudimo grafiko.
- Ukrainos perdirbyklų kampanijos poveikis Rusijos kuro rinkai per artimiausias savaites.
- Serbijos rinkimų grafikas ir ar Vučičius iš tiesų pasitrauks, ar tik persodins save į kitą kėdę.
Meškos komentaras
Savaitės nervas ne nafta ir ne Iranas, o „SpaceX”. Kai septyniasdešimt penkių milijardų dolerių debiutas per dvi savaites grįžta prie pradinės kainos, o „OpenAI” išsigandęs stumia savo IPO į 2027, tai ne atskiras epizodas, o ženklas, kad pinigai dirbtiniam intelektui nustojo būti nemokami. Lustai krenta ne dėl prastų rezultatų, o dėl to, kad rinka pradeda skaičiuoti, o ne svajoti.
Tuo pačiu auksas vėl brangsta, o nafta pinga net karo grėsmės akivaizdoje. Tai vėlyvojo ciklo logika, kapitalas bėga ne į riziką, o į tai, kas išlieka. Hegemonijos lūžyje pirmiausia subliūkšta brangiausios svajonės, o sąskaita ateina vėliau.