Devyniolika metų
Dešimtmetės JAV obligacijos pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2007 metų birželio. Trisdešimtmetės moka beveik 5,5 procento. S&P 500 tuo metu savaitę baigė pliuse, vos 0,7 procento žemiau rekordo, o baimės indeksas snaudžia ties 15. Obligacijų rinka rėkia, akcijų rinka užsidėjo ausines.
🔴 Savaitės signalas
Pinigų kaina kyla greičiau, nei centrinis bankas spėja ją kelti. Fed normą rugsėjo 16 d. pakėlė iki 3,75–4,00 procento. Per vieną savaitę po to dešimtmetės obligacijos pajamingumas nuo 4,96 procento rugsėjo 22 d. užkopė iki 5,18 procento ketvirtadienį, dienos viršūnėje siekė apie 5,2. Trisdešimtmetė pasiekė 5,47–5,49 procento. Būsto paskolos JAV brangsta iki 7,1–7,4 procento. Kitaip tariant, obligacijų rinka už Fed jau atliko dar vieną ar du kėlimus.
Kodėl? Dvi priežastys susitiko vienoje savaitėje. Pirma, ekonomika nevėsta: rugsėjo sudėtinis verslo aktyvumo indeksas (PMI) šoko iki 58,4, aukščiausio lygio nuo 2021 metų liepos, o įmonių sąnaudos auga greičiausiai per ketverius metus. Pirminių prašymų gauti nedarbo išmoką per savaitę vos 197 tūkst. Antra, pasiūla. Kevinas Warshas, pasak CNBC, pripažino, kad Fed balanso mažinimas sustojo, nes ilgųjų obligacijų išpardavimas jį apsunkina. Iždas kartu skolinasi didžiuliais kiekiais, o JAV prezidentas svarsto uždrausti dyzelino eksportą, nes degalai namie rekordiškai brangūs.
Čia ir yra mechanizmas. Centrinis bankas valdo trumpąjį galą, o ilgąjį galą valdo tie, kurie perka skolą. Kai infliaciją kursto fizinis šokas (uždarytas Hormūzas, Brent virš 100 dolerių), o valstybė nesiruošia mažinti deficito, pirkėjai reikalauja priedo už laiką. Howardas Marksas šią savaitę tai pavadino visišku fiskalinės drausmės trūkumu. Klausimas, ką daro supervalstybė, kai jos pačios skolos kaina tampa infliacijos varikliu. Istorinis atsakymas vienas: anksčiau ar vėliau Iždas ir centrinis bankas pradeda kontroliuoti ilgąjį galą. Tai dar ne šios savaitės įvykis, bet šią savaitę iki jo liko mažiau.
📸 Rinkų momentinė nuotrauka
Penktadienio, rugsėjo 25 d., uždarymai; kriptovaliutos sekmadienio vakaro. Savaitiniai pokyčiai skaičiuoti nuo praėjusios apžvalgos lygių, šaltiniai dėl jų nesutaria kelių dešimtųjų procento tikslumu.
🔵 Centrinių bankų pulsas
Fed: kėlimas spalį jau beveik kainoje
Po rugsėjo 16 d. kėlimo Fed atstovai savaitę kalbėjo vienu balsu. Niujorko Fed prezidentas Johnas Williamsas sakė, kad pagrįsta tikėtis dar vieno kėlimo iki metų pabaigos. Austanas Goolsbee kėlimą palaikė dėl infliacijos atkaklumo ir perspėjo, kad kelias iki 2 procentų gali būti skausmingas. Albertas Musalemas mato daugiau kėlimų. Ateities sandorių rinkoje tikimybė, kad spalio 28 d. norma bus pakelta dar kartą, savaitės pabaigoje buvo 66–70 procentų, o ketvirtadienį siekė 77,5.
Svarbiausia savaitės žinia vis dėlto ne apie palūkanas, o apie balansą. Warshas, pasak CNBC, pripažino, kad balanso mažinimas sustojo: 6,7 trilijono dolerių balansas nebesitraukia, nes infliacija svarbesnė, dalis komiteto narių priešinasi, o ilgųjų obligacijų išpardavimas trukdo. Balanso duomenys (rugsėjo 23 d.): atvirkštinių atpirkimo sandorių likutis nulis, Iždo sąskaita (TGA) 977 mlrd., bankų rezervai 2,93 trilijono. Vertimas: Fed kelia kainą, bet kiekio nebemažina. Viena ranka stabdo, kita laiko duris atviras.
ECB: pauzė be pažado
Indėlių norma 2,50 procento nuo rugsėjo 10 d. Vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as rugsėjo 23 d. sakė, kad kiti sprendimai bus ne tokie savaime suprantami kaip rugsėjo sprendimas. Jis sveria ilgą energijos šoką prieš ribotą antrinį poveikį algoms, o stipresnį aktyvumą prieš griežtesnes finansines sąlygas. Posūkis? Ne, pauzė. Euras per savaitę krito trečią kartą iš eilės, iki 1,14, ir Europai nuo to energija tik brangsta.
Kiti: Šiaurė kelia, Pekinas laukia
Norvegijos bankas pakėlė normą nuo 4,25 iki 4,50 procento ir pasakė, kad pasiruošęs kelti toliau. Švedijos Riksbankas paliko normą 1,75 procento, bet užsiminė apie griežtinimą dėl degalų. Šveicarijos nacionalinis bankas paliko nulinę normą ir pakėlė visų metų infliacijos prognozes. Japonijoje jena penktadienį sustiprėjo daugiau nei procentu iki 157,1 už dolerį, kai finansų ministrė Katayama pranešė, kad Trumpas pats išreiškė susirūpinimą silpna jena. Kinijos liaudies bankas bazinių paskolų normų nekeitė jau šešioliktą mėnesį, juaniui leidžia stiprėti, o aukso atsargas didino jau 22 mėnesius iš eilės, rugpjūtį 20,2 tonos.
Ką tai reiškia kartu
Beveik visi išsivysčiusio pasaulio centriniai bankai griežtina vienu metu, o vienintelis likvidumą pilantis yra Kinijos. Michaelas Howellas tai skaičiuoja tiesiai: pasaulio centrinių bankų pinigų bazė stovi vietoje, o obligacijų vertės kritimas mažina užstato daugiklį. Tokioje aplinkoje kiekvienas papildomas bazinis taškas ant 40 trilijonų dolerių skolos yra biudžeto eilutė. Todėl balanso mažinimo sustabdymas yra svarbesnis signalas už spalio kėlimą. Tai fiskalinio dominavimo pirmas laiptelis, dar be vardo.
🟠 Geopolitikos panorama
🛢️ Vidurio Rytai / Energetika
Savaitė prasidėjo viltimi ir baigėsi atmetimu. Pirmadienį Saudo Arabija mažu pajėgumu vėl paleido Rytų–Vakarų naftotiekį, sustabdytą po rugsėjo 13 d. dronų atakų, ir Brent nukrito iki žemiausio lygio nuo rugsėjo 8 d. Trečiadienį Hormūze sviedinys pataikė į krovininį laivą. Penktadienį Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi Niujorke pristatė septynių dienų planą: kovos sustoja visuose frontuose, įskaitant Libaną, JAV atšaukia Irano uostų blokadą ir naftos sankcijas, atšildo lėšas, sąsiauris atsiveria septintą dieną, o branduolinės derybos prasideda tik po to. Šeštadienį Trumpas planą atmetė. Tą pačią dieną JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) smogė trims Irano tanklaiviams, o prie Qeshmo salos buvo pranešta apie sprogimus.
Hučiai ketvirtadienį paleido šešias balistines raketas į Janbu uostą ir Taifą, visos numuštos, bet Brent dienos metu šoktelėjo virš 108 dolerių. Janbu yra būtent tas uostas, per kurį Rijadas eksportuoja naftą aplenkdamas Hormūzą. Struktūrinė išvada: aplinkkelis dabar toks pat taikinys kaip ir pagrindinis kelias, todėl Brent ir WTI skirtumas išaugo iki 12,7 dolerio. Amerika turi savo naftą, Europa ir Azija moka priedą.
🇺🇦 Ukraina
Frontas juda mažai ir ne visada Maskvos naudai. ISW rugsėjo 26 d. fiksavo Ukrainos pajėgų pažangą į rytus nuo Slovjansko ir vakarinėje Zaporižios srityje, o Rusijos teiginį apie Marinės kaimo Sumų srityje užėmimą Kyjivas neigia. Užtat tolimi smūgiai abiem kryptimis intensyvėjo. Ukraina sustabdė Permės naftos perdirbimo gamyklą, esančią apie 1 450 km nuo sienos, septintąją pagal pajėgumą Rusijoje, taip pat pataikė į Novošachtinsko gamyklą ir „Iskra“ raketų gamyklą Uljanovske. Rusija tris paras iš eilės daužė Kyjivą: rugsėjo 25 d. žuvo septyni žmonės, sužeistų skaičiai šaltiniuose skiriasi nuo 46 iki 59, sustojo „ArcelorMittal“ plieno gamyba, taikomasi į duomenų centrus ir interneto tiekėjus.
Diplomatijoje dvi konkrečios žinios. Po rugsėjo 22 d. susitikimo su Trumpu Zelenskis paskelbė, kad Ukraina gaus licenciją gaminti „Patriot“ perėmėjus, nors gamyba prasidės ne anksčiau nei po metų. Kyjivas ir Maskva patvirtino, kad trišalės techninės derybos bus atnaujintos Jungtiniuose Arabų Emyratuose, bet datos nėra. ES tuo metu atrakino 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos priemonės, kurias Vengrija blokavo nuo 2023 metų. Ekonominis fonas niūrus: Ukrainos finansų ministerija kitų metų nepadengtą išorės finansavimo poreikį vertina 32,6 mlrd. dolerių, o TVF baziniame scenarijuje mato 43,4 mlrd. spragą. Du skaičiai, viena išvada: 2027 metų karas kol kas neapmokėtas.
🇨🇳 Kinija / JAV
Xi Jinpingas pirmą kartą per vienuolika metų atvyko į Vašingtoną, Trumpas jį pasitiko pats. Rezultatas kuklus: prekybos paliaubos, mažinančios JAV muitus ir stabdančios Kinijos retųjų žemės elementų eksporto kontrolę, pratęstos iki 2027 metų sausio 10 d., įkurta prekybos taryba nestrateginėms prekėms, atidarytas dirbtinio intelekto saugumo kanalas. CNBC skaičiuoja apie 30 mlrd. dolerių abipusį muitų mažinimą nejautrioms prekėms. Dėl Taivano, lustų ir retųjų žemės elementų proveržio nėra, 14 mlrd. dolerių ginklų paketas Taivanui ir toliau įšaldytas, o dėl žadėtų 200 „Boeing“ lėktuvų vis dar derinamasi. Laiko pirkimas? Ne, tai abipusė priklausomybė: nė viena pusė šiandien negali sau leisti muštynių, kai JAV skolinasi po 5 procentus, o Kinija valdo žaliavas, be kurių neveikia nei dronai, nei raketos.
🇷🇺 Rusija / sankcijos
Rusijos vyriausybė rugsėjo 24 d. pristatė 2027 metų biudžeto projektą: pridėtinės vertės mokestis kyla nuo 20 iki 22 procentų, pasyvių pajamų apmokestinimas didėja, deficitas 2,2 procento BVP, prioritetas gynyba. Karas dabar apmokamas ne tik nafta, bet ir kiekvieno pirkėjo čekiu. Dūmos rinkimuose „Vieningoji Rusija“ gavo rekordines 349 vietas iš 450. ES tuo metu išbraukė Alisherį Usmanovą ir Michailą Fridmaną iš sankcijų sąrašo, spaudžiant Prancūzijai, Liuksemburgui ir Slovakijai, o 22-asis paketas planuojamas spalį. Danijos karinė žvalgyba rugsėjo 24 d. perspėjo apie mažą, bet augančią riziką, kad Rusija per artimiausius mėnesius gali surengti ribotą ataką prieš NATO šalį.
🇪🇺 Europa politiškai
Vokietijoje rugsėjo 20 d. Meklenburgo-Pomeranijos rinkimuose „Alternatyva Vokietijai“ laimėjo surinkusi 38,2 procento, o kanclerio Merzo krikščionys demokratai, gavę vos 4,9 procento, iškrito iš žemės parlamento. Berlyne pirmi liko kairieji. Merzas pažadėjo koaliciją su socialdemokratais išlaikyti ir pavadino rezultatą giliu lūžiu. Prancūzijoje Lecornu mažumos vyriausybė spalio pradžioje teiks 2027 metų biudžetą su 54 mlrd. eurų išlaidų mažinimu, balsavimas numatytas lapkričio 17 d. Skola 2027 metais turėtų pasiekti 121,7 procento BVP, ir analitikai atvirai kalba apie vyriausybės griūties riziką.
Vengrijoje premjero Péterio Magyaro vyriausybė renka dividendus: Komisija siūlo atšildyti dar 4,2 mlrd. eurų, o Budapeštas nebeblokuoja pagalbos Ukrainai. Iš Vašingtono spaudimas kitu frontu: Baltieji rūmai svarsto 90 dienų dyzelino eksporto draudimą, nors JAV tiekia apie pusę Europos importuojamo dyzelino, o Teisingumo departamentas stojo Elono Musko pusėn byloje dėl 120 mln. eurų ES baudos. Sąjungininkas? Ne, tai tiekėjas, kuris primena, kas diktuoja kainą.
🌍 Kita
Trumpas JT būstinėje pasirašė Arkties saugumo susitarimą su Danija ir Grenlandija, pagal kurį JAV gali plėsti karinę infrastruktūrą saloje, ir paskelbė apie naftos susitarimą su Venesuela. OPEC+ spalio posėdžio data dar nepaskelbta, septynios šalys nuo rugpjūčio kas mėnesį prideda po 188 tūkst. barelių per parą. Tai mažai reiškia, kol nafta negali laisvai išplaukti.
🇱🇹 Lietuva ir Baltija
- Pirmas žingsnis link Konstitucijos pataisos. Seimas rugsėjo 22 d. 99 balsais prieš 13 pritarė 137 straipsnio pataisai, kuri panaikintų masinio naikinimo ginklų ir užsienio karinių bazių draudimą. Reikės dar vieno balsavimo. Tą pačią dieną prezidentas Nausėda paskelbė, kad nauja maždaug tūkstančio JAV karių pamaina jau pakeliui, nors galutinio patvirtinimo iš Vašingtono tuo metu dar nebuvo.
- Minskas spaudžia iš trijų pusių. Naktį į rugsėjo 22 d. dėl kontrabandinių balionų tris valandas buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, maždaug dešimtą kartą šiemet, nukentėjo per 4 000 keleivių, URM įteikė protesto notą. JAV derasi dėl baltarusiškų kalio trąšų pirkimo, o premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad Lietuva šiame procese labiau stebėtoja nei veikėja. Baltarusija dar svarsto radioaktyviųjų atliekų saugyklą Astravo rajone, apie 50 km nuo Vilniaus.
- Gynybos pinigai auga greičiau už priežiūrą. Krašto apsaugos ministerijos šventė kainavo 47 559 eurus, premjeras pareikalavo atsiprašyti visuomenės, ministras Robertas Kaunas pripažino, kad tai netinkama. Ministerija dar siūlo leisti kariuomenei pirkti dronus su kiniškomis detalėmis, projektas grąžintas taisyti. Baltijos šalys prašo Europos Komisijos 500 mln. eurų apsaugai nuo dronų.
- Valstybė ruošiasi krizei, namų ūkiai skolinasi. Prasidėjo mobilizacinės pratybos „Vyčio skliautas 2026“ (rugsėjo 25 d. – spalio 3 d.), pasienio savivaldybės atvirai pripažįsta transporto trūkumą evakuacijai. Premjeras liepė bankams užtikrinti atsiskaitymus kortelėmis net be ryšio. Tuo pat metu būsto paskolų portfelis auga 14,9 procento per metus, sparčiausiai nuo 2009 metų kovo.
- Energijos sąskaita atkeliauja su vėlavimu. VERT prognozuoja, kad šildymas šį sezoną brangs 13–25 procentais, labiausiai tikėtinas scenarijus apie 23, nes biokuras per metus pabrango 40–50 procentų. Lietuvos bankas šių metų infliaciją vertina 5,1 procento. Tai Hormūzas, atvažiavęs iki katilinės.
- 2027 metų biudžeto kontūrai. Vyriausybė projektą turi patvirtinti iki spalio 15 d. Premjeras rugsėjo 22 d. pažadėjo, kad valstybės 1,5 procento įmoka į antrąją pensijų pakopą liks, nors jo partijos kolega, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sytas, siūlė ją naikinti. Lietuva pateikė paskutinį, 1,1 mlrd. eurų mokėjimo prašymą iš ekonomikos gaivinimo fondo.
- Latvija renkasi spalio 3 d. Premjeras Andris Kulbergs siekia perrinkimo, pagrindinės temos yra „airBaltic“ finansai ir „Rail Baltica“ vėlavimai, saugumas antroje vietoje. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad „airBaltic“ bankrotas Lietuvai tragedija nebūtų. Linas Kojala LRT skiltyje dirbtinį intelektą vadina JAV ir Kinijos varžybų šerdimi ir lygina su branduolinėmis ginklavimosi lenktynėmis, siūlydamas pradėti nuo incidentų karštųjų linijų.
🌡️ Grafikų termometras
Prognozė 2–4 savaitėms
Bazinis scenarijus: nafta pirmadienį atsigauna po Trumpo atsisakymo, Brent grįžta į 105–108 zoną, o dešimtmetė JAV obligacija pasiekia 5,25–5,30 procento, jei rugsėjo 30 d. asmeninio vartojimo kainų indeksas (PCE) nebus žemesnis nei tikėtasi. Spalio kėlimas tampa beveik užtikrintas. Auksas lieka po 4 400, kol pajamingumas kyla, bitkoinas laikosi 82–88 tūkst. koridoriuje.
Kas paneigtų scenarijų: dešimtmetės obligacijos uždarymas žemiau 4,96 procento reikštų, kad obligacijų išpardavimas baigėsi ir auksas gauna erdvės link 4 400. Brent žemiau 98 dolerių reikštų, kad rinka tiki realiu Hormūzo susitarimu. Bitkoino savaitės uždarymas žemiau 82 500 paverstų šio mėnesio proveržį klaidingu. S&P 500 uždarymas žemiau 7 600 būtų pirmas ženklas, kad akcijos pagaliau išgirdo obligacijas.
🎙️ Ką sako balsai šią savaitę
⚔️ Kur nesutampa
Kodėl 5 procentai? Augimas prieš skolą. Howellas sako, kad pajamingumas kyla dėl stipraus nominalaus augimo ir per švelnaus Fed, todėl obligacijos netrukus bus pirkinys. Marksas, Gromenas ir Dale’as sako, kad tai rinka perkainoja JAV mokumą: deficitas, palūkanų našta, perfinansavimas. Skirtumas ne akademinis. Jei teisus Howellas, pajamingumas grįš, kai ekonomika atvės. Jei teisūs kiti, jis kils ir lėtėjant ekonomikai, o tada Fed bus priverstas pirkti. Išspręs du dalykai: rugsėjo 30 d. asmeninio vartojimo kainų indeksas ir tai, ar ilgųjų obligacijų pajamingumas kils net po silpnų darbo duomenų spalio 2 d.
Defliacija ar nuvertėjimas. Snideris, Zebergas ir Davidas Rosenbergas mato politikos klaidą: Fed kelia palūkanas į pasiūlos šoką, ir tai baigsis recesija bei kainų kritimu. Hayesas, Palas ir Gromenas mato priešingai: bet kokia krizė baigsis pinigų spausdinimu, nes skola per didelė, kad būtų leista jai lūžti. Įdomiausia, kad abi stovyklos sutaria dėl pirmojo žingsnio, kažkas sprogs. Nesutaria, kas bus po to. Gromeno formulė sprendžia ginčą jo naudai: kėlimai ir mažinimai abu infliaciniai, kai skola siekia 40 trilijonų.
Bitkoinas po kėlimais. Benjaminas Cowenas viešai pripažino, kad jo tezė, jog kėlimai numuš bitkoiną, nepasitvirtino: išsipildė visos grandys (nafta, pajamingumas, kėlimas, doleris), išskyrus patį bitkoino kritimą. Palas sako, kad bitkoinas dabar lenks Nasdaq, Zebergas laukia euforijos ir po jos griūties. Rinkos balsas šią savaitę aiškus: 2,4 mlrd. dolerių įplaukų į fondus. Ginčą išspręs savaitės uždarymai virš ar žemiau 82 500.
Dirbtinio intelekto investicijos. Hayesas mato paklausos griūtį ir kredito krizę, Howellas investicijų viršūnę 2027 metais, Dale’as bumą iki 2028. Tai bus lemiama tema ketvirčio ataskaitų sezonui, prasidedančiam po poros savaičių.
🔄 Ciklų atnaujinimas
Howello likvidumo ciklas: viršūnė 2025 metų pabaigoje, dabar vėlyva fazė, kurioje pinigai iš finansinio turto keliauja į žaliavas. Šios savaitės duomenys tai patvirtina: auksas ir obligacijos krenta, nafta ir varis laikosi. Vienintelis likvidumo šaltinis yra Kinija ir Fed sustabdytas balanso mažinimas.
Zebergo recesijos modelis: pirmaujantis indeksas žemyn nuo liepos, pramonė pasiekė viršūnę. Jo laikrodis sako, kad recesija per 3–4 mėnesius, bet prieš ją paskutinis euforijos šuolis. PMI 58,4 šią savaitę jam kol kas neprieštarauja, nes kainų komponentas rodo perkaitimą, ne sveikatą.
Galios ciklas: JAV derasi su Kinija dėl laiko, su Iranu dėl sąsiaurio, su Europa dėl dyzelino, su Danija dėl Grenlandijos. Visur tas pats modelis: nebe taisyklės visiems, o sandoris su kiekvienu atskirai. Tai vėlyvos imperijos ženklas, kai prieiga parduodama, o ne garantuojama.
Bitkoino ciklas: ketverių metų ciklo logika būtų reikalavusi silpnumo 2026 metais, o bitkoinas pasiekė aštuonių mėnesių aukštumą, ir šių metų fondų įplaukos po šios savaitės tapo teigiamos. Willy Woo rugsėjo pradžioje rašė, kad ketverių metų ciklą gali pakeisti ilgesnis skolos ciklas. Kol kas duomenys palankesni jam.
Skolos siena: JAV skola virš 40 trilijonų, grynosios palūkanų išlaidos virš trilijono per metus, o dešimtmetė obligacija perfinansuojama po 5,2 procento. Kiekvienas mėnuo su tokiu pajamingumu brangina kitų metų biudžetą. Fiskalinis dominavimas nebėra teorija, jis matomas Fed balanse.
👁️ Stebėti kitą savaitę
- Pirmadienis, nafta ir Iranas. Ateities sandoriai įkainos Trumpo atsisakymą ir smūgius tanklaiviams. Teheranas laukia galutinio atsakymo per tarpininkus. Brent virš 106 reikštų, kad savaitės vilties premija dingo per dieną.
- Pirmadienis, ES gynybos ministrai. Turi galutinai patvirtinti 6,6 mlrd. eurų Ukrainai. Nauja Budapešto priekabė parodytų, kad veto buvo tik atidėtas.
- Antradienis, Australijos rezervų bankas. Kėlimas iki 4,60 procento beveik visiškai įkainotas. Dar vienas centrinis bankas griežtinimo sąraše.
- Trečiadienis, JAV PCE ir ketvirčio pabaiga. Liepą metinė infliacija pagal šį rodiklį buvo 3,7, bazinė 3,3 procento. Aukštesnis skaičius spalio kėlimą padarytų formalumu. Ketvirčio pabaigoje verta stebėti trumpųjų pinigų rinkos įtampą ir Fed diskonto langą.
- Penktadienis, JAV darbo vietų ataskaita (NFP) ir euro zonos infliacija. Laukiama apie 100 tūkst. naujų darbo vietų. Jei darbo rinka silps, o ilgosios obligacijos vis tiek pigs, tai bus stipriausias fiskalinės baimės įrodymas.
- Šeštadienis, Latvijos Saeimos rinkimai. Kaimyno politinis stabilumas ir „airBaltic“ likimas tiesiogiai liečia Lietuvos susisiekimą ir regiono saugumo darbotvarkę.
- Visą savaitę, „Vyčio skliautas“. Pagrindinės pratybų dienos rugsėjo 29 d. ir spalio 3 d. Svarbu, ar transporto spragos taps konkrečiomis Vyriausybės lėšomis, ar liks pratybų ataskaitoje.