Ciklų susikirtimas: kodėl 2026-ieji yra piko langas

Viena istorija man vis iškyla kaip ypač pamokanti. Izaokas Niutonas , vienas genialiausių protų istorijoje , investavo į South Sea Company burbulą 1720-aisiais. Iš pradžių pardavė su pelnu. Paskui, matydamas, kaip akcija dvigubėja ir trigubėja, nusipirko pačiame viršuje. Prarado turtą, kuris šiandien būtų vertas kelių milijonų. Vėliau prisipažino: „Aš galiu apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimą, bet negaliu apskaičiuoti žmonių beprotybės.”

Trys šimtai metų vėliau , ta pati mechanika. Kinta tik dekoracijos.

Kodėl tiek chaoso būtent dabar

Chaosas atsiranda, kai keli skirtingo tempo ciklai susikerta tame pačiame laiko taške. Tada sistema „traška”, vienu metu matai ir risk-on, ir risk-off, ir euforiją, ir baimę. Tai kaip keli laikrodžiai viename kambaryje: paprastai jie tiksi skirtingu ritmu, bet staiga visi pradėjo rodyti į tą pačią metų zoną.

Ir būtent tai vyksta dabar.

Septyni laikrodžiai, vienas laikas

Kitchin ciklas (3–5 metai): verslo atsargų, užsakymų ir gamybos pulsas. Greitas nervas. Maži sprogimai. Čia matai, kaip verslas reaguoja į paklausos pokyčius, kaip kaupia ar mažina atsargas, kaip keičiasi užsakymų srautai. Trumpas, bet jautrus.

Juglar ciklas (7–11 metų): kreditų plėtra, investicijų bumas, palūkanų smūgis, bankų atsargumas. Skola įjungia turbo: verslai ir namų ūkiai skolinasi ir investuoja, viskas auga, kol palūkanos nekyla arba kredito sąlygos nesugriežtėja. Tada pati skola užsuka čiaupą, tie, kas per daug įsiskolino, pradeda mažinti išlaidas, investicijos krenta, ir prasideda atsigavimo fazė.

Kondratjev ciklas (40–60 metų): technologijų ir produktyvumo epochos. Tai ne vien akcijos, o visas laikmetis: energija, pramonė, demografija, inovacijos. Praėjome geležinkelių erą, elektros erą, naftos ir automobilių erą, kompiuterių ir interneto erą. Dabar einame į skaitmeninės infrastruktūros, dirbtinio intelekto ir energetinės transformacijos erą.

Nekilnojamojo turto 18,6 metų ritmas: žemės ir NT ciklas, kuris ekonomiškai veikia kaip didžiulis emocinis stiprintuvas. Kai NT kyla, visi jaučiasi „turtingi”, skolinasi prieš būsto vertę, leidžia daugiau, investuoja drąsiau. Kai NT stovi ar krenta, visi staiga tampa konservatyvūs. NT ciklas koreliuoja su kredito plėtra, nes būstas dažniausiai yra didžiausias turtas ir didžiausia skola eilinio žmogaus gyvenime.

Benner ciklas: empirinis pastebėjimas, kad minios elgesys ir kainų fazės mėgsta kartotis ritmiškai. Ne todėl, kad kažkas „užprogramuota kosminėse jėgose”, o todėl, kad žmonės kartoja tas pačias klaidas. Godumas ir baimė, euforija ir panika, FOMO ir kapituliacija, visa tai juda bangomis, nes žmonių psichologija nekinta. Benner primena: istorija nekartojasi tiksliai, bet rimuojasi.

Ray Dalio „Big Cycle”: didysis skolos ir hegemonijos ciklas. Kai skola prisivalgo tiek, kad sistema turi rinktis, ką aukoti: kainų stabilumą (infliacija) ar skolų stabilumą (defliacija, bankrotai). Tada prasideda perrašymas: arba per infliaciją, arba per deleveraging. Dalio taip pat pabrėžia, kad imperijų keitimasis vyksta ciklais: kylanti galia iššaukia dominuojančią, prasideda konfliktas, ir galiausiai atsiranda naujas pasaulio tvarkos režimas.

Generaciniai ciklai (Strauss–Howe): tai ne vien ekonomika, bet ir sociologija. Kartų tipai (Crisis, High, Awakening, Unraveling) keičia visuomenės nuotaiką, politiką, vertybes. Dabar būtent Crisis fazėje, panašioje į 1930-uosius ar 1940-uosius. Senos institucijos kvestionuojamos, senos sutartys perrašomos, senieji lyderiai nustoja veikti, ir atsiranda naujos kartos, kurios stato naują tvarką.

Kai visi šie „laikrodžiai” sutampa laike, gaunasi triukšmo zona. Vienu metu matai ir parabolę, ir griūtį. Vienu metu, inovacijų euforiją ir reguliacinę baimę. Vienu metu, seną sistemą, kuri bando išlaikyti kontrolę, ir naują, kuri bando prasiveržti.

Kas vyksta iš tikrųjų: likvidumo ir sverto operacija

Rinkos juda ne nuo antraščių. Jos juda nuo finansavimo sąlygų ir nuo to, kaip greitai (ir kokia kaina) gali būti pernešta rizika.

Todėl viską galima supaprastinti iki vienos šaltos ašies: mechanikos, kuri kartojasi cikle po ciklo:

  1. Užauginamas tikėjimas (naratyvas).
  2. Užauginamas svertas (leverage).
  3. Sukuriami produktai (ETF, fondai, „pigus įėjimas”, patogūs kanalai).
  4. Surinkta masė tampa likvidumu.
  5. Ateina išplovimas (flush).
  6. Po išplovimo, „saugikliai” (taisyklės, atitiktis, „haircuts”, „margin”, ataskaitos).
  7. Prasideda naujas režimas.

Tai mechanika. Ir būtent čia laiko ašis iki 2030 susiklijuoja su tuo, kas vyksta dabar.

2026 pikas: kylant vyksta pasiruošimas perrašymui

Mano pagrindinė mintis paprasta: kai kainos kyla, daug kas įsivaizduoja, kad „vyksta revoliucija”. O realybėje dažniausiai vyksta pasiruošimas perrašymui.

Kylant paprastai įvyksta keli dalykai. Užauginamas naratyvas: „new era”, „institucijos ateina”, „reguliacijos išsisprendė”. Užauginamas apetitas: „čia tik pradžia”, „dar nepavėlavai”. Užauginamas svertas: „paimsiu dar truputį, juk kyla”. Užauginami produktai: ETF, struktūros, „institutional access”. Ir užauginamas tikėjimas, kad „šį kartą kitaip”.

Kylant visi tampa protingi. Visi randa grafiką, kuris jiems tinka. Visi atranda „long-term thesis”. Visi pradeda kalbėti apie 2029–2030, lyg būtų pasirašę sutartį su likimu.

Ir tada rinka padaro vieną dalyką: parodo, kad tu buvai ne protingas, o tiesiog sėdėjai ant bangos. Jeigu neturėjai plano, tampi likvidumu.

Kodėl liepa–rugsėjis 2026 man atrodo kaip tikėtinas piko langas

Laiko logika tokia: 2024 m. balandžio mėn. Bitcoin halvingas → istoriškai kulminacija dažnai matoma po 12–18 mėn. (tai veda į 2026 m. vasarą–ankstyvą rudenį). Jei tuo metu dar sutampa reguliacinis aiškumas ir atsinaujinęs retail FOMO, IPO banga tampa realiu, matomu indikatoriumi, kad euforija perėjo į mases. M2 pinigų tiekimas rodo piką pagal Kitchin ciklą būtent tuo metu.

Jei IPO banga neįvyksta 2026 m. arba nusikelia į 2027–2028 m., tai būtų signalas, kad mano laiko ašis gali būti per ankstyvė, o burbulo piko nesulauks net didžiausi fantazijų fanai.

IPO banga: kai ikonos išeina į rinką, pikas arti

Vienas iš stipriausių signalų, kad pikas artėja, nėra grafiko raštas ar techninis indikatorius. Tai ikoninių kompanijų IPO banga.

Kai Stripe, OpenAI, SpaceX ir panašaus kalibro kompanijos pradeda kalbėti apie IPO, tai dažnai reiškia ne „augimo pradžią”, o bandymą išeiti ant piko, tada, kai investuotojų apetitas maksimalus, o valuacijos beveik nekvestionuojamos.

Istorinis raštas kartojasi. 2000 m. dot-com bumas: daug IPO ant euforijos ir paskui masiniai nuopuoliai. 2007 m. Blackstone IPO (birželis 2007), prieš pat finansų krizę. 2021 m. Coinbase IPO (balandis 2021) ir kiti, prieš kitą didelę kripto korekciją.

Modelis dažnai atrodo taip: rinka euforijoje → valuacijos ekstremalios → ikoninė kompanija skelbia IPO → minia pila pinigus → ankstyvieji investuotojai išeina ant piko → po 6–12 mėnesių prasideda išplovimas.

Tai ne sutapimas. Tai ankstyvųjų investuotojų išėjimo mechanizmas, ne naujas augimo etapas.

Ko šitam pikui dar reikia

Aiškesnio reguliacinio rėmo, kad institucijos jaustųsi saugiau ir galėtų paaiškinti savo valdyboms: „čia ne Wild West, čia reguliuota erdvė” (pvz., Clarity Act ir panašūs procesai). Patogių produktų, kanalų, per kuriuos tradiciniai investuotojai gali įeiti be techninio sudėtingumo (ETF, custody, platformos). Naratyvo, kad „infrastruktūra paruošta”, atsiskaitymo bėgiai per stablecoin’us, tokenizacija, settlement sistemos, profesionalūs saugojimo sprendimai. Ir masės, kuri vėl patiki, kad „čia viskas tik į viršų”, FOMO kaip baimė praleisti epochą, o ne vien trade’ą.

Mes dabar (2026 m. vasarį) esame įdomiame taške: jau yra judėjimo, jau yra entuziazmo, bet dar per daug skepticizmo ir per daug „pagirių” nuo ankstesnių ciklų. O pagirios nėra finalo kulminacija. Pagirios dažniau būna prieš „dar vieną” paskutinį vakarėlį.

Trumpas: kodėl jam gali pavykti tai, ko kiti nedarytų

Sisteminiam perrašymui dažnai reikia trijų savybių, kurių daug vadovų neturi: tolerancijos konfliktui, greito sprendimų stūmimo ir noro spausti sąjungininkus.

Trumpas turi pranašumą: jis nebijo būti nemalonus. Krizės ir perrašymo laikotarpiu tai kartais tampa įrankiu.

Jo logika paprastai susideda iš kelių tezių: Europa turi rimčiau mokėti už saugumą. Pramonė turi grįžti arčiau namų. Amerika turi išlaikyti dolerio centrą, bet atnaujinti infrastruktūrą. Taisyklės turi būti aiškios ir leisti dideliems pinigams veikti, nes kitaip hegemonija ištuštėja.

Rizika akivaizdi: toks stilius reiškia ir nepastovumą. Kartais tai paspartina perrašymą, kartais sukuria papildomo chaoso. Bet alternatyva , „švelnūs diplomatai” , irgi turi kainą: sprendimų tempimas iki momento, kai jau per vėlu.

Kas toliau

Šis straipsnis yra pirmas iš keturių dalių serijos, kurioje išdėstau savo tezę apie tai, kas vyksta makro pasaulyje ir kodėl artimiausi penkeri metai bus ne įvykių virtinė, o režimų persijungimas.

Kitose dalyse: kodėl doleris nepasiduos (ir kaip jis atsinaujina per stablecoin’us), auksas ir XRP kaip tilto logika segmentuotame pasaulyje, ir kas laukia po 2026 Q4 , nukratymas, naujos taisyklės, ir kitas ciklas.

Šaltiniai ▸
Duomenys

  • FRED , M2 pinigų tiekimas, Bitcoin halving datos (2024 m. balandis)
  • S&P 500, Nasdaq istoriniai duomenys , IPO bangų chronologija (2000, 2007, 2021)
  • Blackstone IPO (2007 m. birželis), Coinbase IPO (2021 m. balandis) , piršto signalų pavyzdžiai

Analitikų darbai

  • Ray Dalio, Principles for Dealing with the Changing World Order (2021) , Big Cycle
  • Henrik Zeberg, The Monetary House of Cards (2025) , verslo ciklo modelis, defliacinis lūžis
  • Neil Howe, William Strauss, The Fourth Turning , generaciniai ciklai, Crisis fazė
  • Nikolai Kondratjev , ilgųjų bangų teorija (40–60 metų technologiniai ciklai)
  • Clément Juglar , kreditų plėtros ir susitraukimo ciklas (7–11 metų)
  • Joseph Kitchin , trumpasis verslo atsargų ciklas (3–5 metai)
  • Fred Harrison , nekilnojamojo turto 18,6 metų ritmas
  • Samuel Benner , empirinis kainų ciklų modelis

Kontekstas

  • Istoriniai IPO bangų pavyzdžiai: dot-com (2000), Blackstone (2007), Coinbase (2021)
  • Bitcoin halving ciklo istorija ir koreliacija su kainų pikais

Pastaba: tai mano nuomonė ir mano tezės. Gali būti, kad bus taip, o gali būti visai kitaip ir aš klystu. Tiesiog man mechanizmas šiandien dėliojasi būtent taip, nors galvoje visada laikau dar bent kelis alternatyvius scenarijus.