2026–2030: režimų persijungimas, ne tik įvykių virtinė

Kodėl tiek chaoso būtent dabar

Chaosas atsiranda tada, kai keli skirtingo tempo ciklai susikerta tame pačiame laiko taške. Tada sistema „traška” – vienu metu matai ir risk-on, ir risk-off, ir euforiją, ir baimę.

Žiūriu į tai kaip į kelis laikrodžius viename kambaryje: paprastai jie tiksi skirtingu ritmu, bet dabar staiga visi pradėjo rodyti į tą pačią metų zoną. Kai taip nutinka, gaunasi ne vienas aiškus trendas, o keli vienu metu.

Pagrindiniai ciklai, kurie dabar susieina

Kitchin ciklas (3–5 metai) – verslo atsargų, užsakymų ir gamybos pulsas. Greitas nervas. Maži sprogimai. Čia matai, kaip verslas reaguoja į paklausos pokyčius, kaip kaupia ar mažina atsargas, kaip keičiasi užsakymų srautai. Trumpas, bet jautrus.

Juglar ciklas (7–11 metų) – kreditų plėtra, investicijų bumas, palūkanų smūgis, bankų atsargumas. Skola įjungia turbo, verslai ir namų ūkiai skolinasi ir investuoja, viskas auga, kol palūkanos nekyla arba kredito sąlygos nesugriežtėja. Tada pati skola užsuka čiaupą – tie, kas per daug įsiskolino, pradeda mažinti išlaidas, investicijos krenta, ir prasideda atsigavimo fazė.

Kondratjev ciklas (40–60 metų) – technologijų ir produktyvumo epochos. Tai ne vien akcijos, o visas laikmetis: energija, pramonė, demografija, inovacijos. Čia keičiasi ne tik kainos, bet ir tai, kaip gaminame, vartojame, gyvename. Praėjome geležinkelių erą, elektros erą, naftos ir automobilių erą, kompiuterių ir interneto erą. Dabar įeiname į skaitmeninės infrastruktūros, dirbtinio intelekto ir energetinės transformacijos erą.

Nekilnojamojo turto 18,6 metų ritmas – žemės ir NT ciklas, kuris ekonomiškai veikia kaip didžiulis emocinis stiprintuvas. Kai NT kyla, visi jaučiasi „turtingi”, skolinasi prieš būsto vertę, leidžia daugiau, investuoja drąsiau. Kai NT stovi ar krenta – visi staiga tampa konservatyvūs, bijo skolintis, mažina išlaidas. NT ciklas koreliuoja su kredito plėtra, nes būstas dažniausiai yra didžiausias turtas ir didžiausia skola eilinio žmogaus gyvenime.

Benner ciklas – empirinis pastebėjimas, kad minios elgesys ir kainų fazės mėgsta kartotis ritmiškai. Ne todėl, kad kažkas „užprogramuota kosminėse jėgose”, o todėl, kad žmonės kartoja tas pačias klaidas. Godumas ir baimė, euforija ir panika, FOMO ir kapituliacija – visa tai juda bangomis, nes žmonių psichologija nekinta. Benneris primena: istorija nekartojasi tiksliai, bet rimuojasi.

Ray Dalio „Big Cycle” – didysis skolos ir hegemonijos ciklas. Kai skola prisivalgo tiek, kad sistema turi rinktis, ką aukoti: kainų stabilumą ar skolų stabilumą. Tada prasideda perrašymas – arba per infliaciją, arba per deleveraging. Dalio taip pat pabrėžia, kad imperijų keitimasis vyksta ciklais: kylanti galia iššaukia dominuojančią, prasideda konfliktas, ir galiausiai atsiranda naujas pasaulio tvarkos režimas.

Generaciniai ciklai (Strauss–Howe) – tai ne vien ekonomika, bet ir sociologija. Kartų tipai keičia visuomenės nuotaiką, politiką, vertybes. Dabar esame Crisis fazėje – panašioje į 1930-uosius ar 1940-uosius. Senos institucijos kvestionuojamos, senos sutartys perrašomos, senieji lyderiai nustoja veikti, ir atsiranda naujos kartos, kurios stato naują tvarką.

Kai visi šie „laikrodžiai” sutampa laike, gaunasi triukšmo zona – vienu metu matai ir parabolę, ir griūtį, inovacijų euforiją ir reguliacinę baimę, seną sistemą, kuri bando išlaikyti kontrolę, ir naują, kuri bando prasiveržti.

Ir tada žmogus natūraliai klausia: gerai, tai kas čia vyksta iš tikrųjų?

Kas vyksta iš tikrųjų: likvidumo ir sverto operacija

Rinkos juda ne nuo antraščių. Jos juda nuo finansavimo sąlygų ir nuo to, kaip greitai ir kokia kaina gali būti pernešta rizika.

Todėl viską galima supaprastinti iki vienos šaltos ašies – mechanikos, kuri kartojasi cikle po ciklo. Pirmiausia užauginamas tikėjimas: naratyvas, kuris pateisina kylimą. Prie jo prisijungia svertas, produktai – ETF, fondai, „pigus įėjimas”, patogūs kanalai – ir masė, kuri tiekia likvidumą. Tada ateina išplovimas. Po jo – saugikliai: taisyklės, atitiktis, standartai. Ir prasideda naujas režimas.

Tai mechanika. Ir būtent čia laiko ašis iki 2030 susiklijuoja su tuo, kas vyksta dabar.

2026 pikas: kylant vyksta pasiruošimas perrašymui

Mano pagrindinė mintis paprasta: kai kainos kyla, daug kas įsivaizduoja, kad „vyksta revoliucija.” O realybėje dažniausiai vyksta pasiruošimas perrašymui.

Kylant dėliojasi tas pats rinkinys: naratyvas – „new era”, „institucijos ateina”, „reguliacijos išsisprendė.” Apetitas stiprėja – „čia tik pradžia”, „dar nepavėlavai.” Svertas auga – „paimsiu dar truputį, juk kyla.” Atsiranda produktai: ETF, struktūros, „institutional access.” Ir tikėjimas, kad „šį kartą kitaip.”

Rinkos kilimo metu kiekvienas tampa analitikas – grafikas, patvirtinantis tezę, randamas per penkias minutes, „long-term thesis” atsiranda savaime, ir visi pradeda kalbėti apie 2029–2030 lyg tai būtų pasirašyta sutartis su likimu.

Ir tada rinka padaro vieną dalyką: parodo, kad tu buvai ne protingas, o tiesiog sėdėjai ant bangos. Jeigu neturėjai plano – tampi likvidumu.

Tikras pikas paprastai turi vieną požymį: jis tampa aiškus masiškai. Ne „Crypto Twitter” burbului, o visiems. Kai net tie, kurie vakar juokėsi, šiandien klausia: „o kur čia nusipirkt?” Kai tavo giminaitis, kuris niekada nesidomėjo, staiga sako: „gal ir man reikia turėti kažkiek?” Kai straipsniai apie „naują turtą” atsiranda ne tik Bloomberg, bet ir vietos žiniasklaidoje.

Mes dabar esame įdomiame taške: jau yra judėjimo, jau yra entuziazmo, bet dar per daug skepticizmo ir per daug „pagirių” nuo ankstesnių ciklų. O pagirios nėra finalo kulminacija. Pagirios dažniau būna prieš „dar vieną” paskutinį vakarėlį.

IPO banga: kai ikonos išeina į rinką, pikas arti

Vienas stipriausių signalų, kad pikas artėja, nėra grafiko raštas ar techninis indikatorius. Tai ikoninių kompanijų IPO banga.

Kai Stripe, OpenAI, SpaceX ir panašaus kalibro kompanijos pradeda kalbėti apie IPO, tai dažnai reiškia ne „augimo pradžią”, o bandymą išeiti ant piko – tada, kai investuotojų apetitas maksimalus, o vertinimai beveik nekvestionuojami.

IPO paprastai įvyksta ne tada, kai kompanijai labiausiai reikia kapitalo, o tada, kai rinka labiausiai nori mokėti. Tai ankstyvųjų investuotojų išėjimo mechanizmas, o ne naujas augimo etapas.

Istorinis raštas kartojasi: dot-com bume 2000-aisiais – masė IPO ant euforijos, paskui masiniai nuopuoliai. Blackstone išėjo į biržą 2007 metų birželį – prieš pat finansų krizę. Coinbase pradėjo prekybą Nasdaq 2021 metų balandį – prieš kitą didelę kripto korekciją.

Modelis dažnai atrodo taip: rinka euforijoje, vertinimai ekstremalūs, ikoninė kompanija skelbia IPO, minia pila pinigus, ankstyvieji investuotojai išeina ant piko, po 6–12 mėnesių prasideda išplovimas.

Jei IPO banga neįvyksta 2026 metais arba nusikelia į 2027–2028, tai būtų signalas, kad mano laiko ašis gali būti per ankstyva.

Kur čia įsijungia Trumpas

Sisteminiam perrašymui dažnai reikia trijų savybių, kurių daug vadovų neturi: tolerancijos konfliktui, greito sprendimų stūmimo ir noro spausti sąjungininkus – neapsimetant, kad viskas bus gražiai.

Trumpas turi pranašumą: jis nebijo būti nemalonus. Krizės ir perrašymo laikotarpiu tai kartais tampa įrankiu.

Jo logika paprasta: Europa turi rimčiau mokėti už saugumą, pramonė turi grįžti arčiau namų, Amerika turi išlaikyti dolerio centrą atnaujindama infrastruktūrą, o taisyklės – leisti dideliems pinigams veikti. Nes kitaip hegemonija ištuštėja.

Rizika akivaizdi: toks stilius reiškia ir nepastovumą. Kartais tai paspartina perrašymą, kartais sukuria papildomo chaoso. Bet alternatyva – „švelnių diplomatų” taktika – irgi turi kainą: sprendimų tempimas iki momento, kai jau per vėlu.

Kodėl doleris vis tiek išliks pasaulio valiuta

Viena istorija man vis iškyla, kai kalbama apie „dolerio pabaigą”: kaip 1945-aisiais Bretton Woods susitikime buvo nuspręsta, kas taps pasaulio atsargine valiuta. Britanija dar buvo imperija, svaras sterlingų – vis dar stipri valiuta. Bet Amerika turėjo keturis dalykus, kurių kiti neturėjo: didžiausią ekonomiką, didžiausią finansų rinkų gylį, pasitikėjimą ir karinius pajėgumus apsaugoti šią tvarką.

Šiandien niekas kitas neturi šių keturių kartu.

Kinija? Didžiulė ekonomika, bet uždaros kapitalo rinkos, kontroliuojama valiuta, nenuspėjamas reguliavimas. Jei rytoj CCP nusprendžia pakeisti taisykles – keičia. Niekas negali to ginčyti. Tai ne pasitikėjimo pagrindas globaliam kolateralui.

Euro? Valiuta be vienos fiskalinės valdžios. Dvidešimt skirtingų šalių, skirtingų obligacijų, skirtingų rizikų. Nėra „vieno euro iždo”, į kurį visi galėtų bėgti krizės metu. Sistema nestabili dideliam stresui – kaip matėme 2010–2012 metų euro krizėje.

BRICS valiuta? Šalių grupė be bendros teisinės sistemos, be bendros pasitikėjimo kultūros, be bendro intereso. Indija ir Kinija – geopolitiniai konkurentai, Rusija ir Kinija – taktiniai partneriai, bet ne strateginiai sąjungininkai. Sukurti bendrą valiutą be bendros valdžios – tai eksperimentas, kurį Europa bando jau 25 metus su mišriais rezultatais. BRICS to nepadarys greičiau ar geriau.

Doleris turi daugiau nei 30 trilijonų dolerių Treasuries rinką – likvidumo vandenyną, kuriame galima pirkti ar parduoti milijardus per minutę be didelių kainų judėjimų. Turi numatomą teisinę sistemą. Turi SWIFT, atsiskaitymo infrastruktūrą ir kariuomenę, kuri gali projektuoti galią visame pasaulyje. Tai ne smulkmena – tai galutinis saugiklis, kad sistema nesubyrėtų chaose.

Pasaulis tikrai segmentuojasi. BRICS kuria savo atsiskaitymo koridorius, Europa bando tvirtinti euro pozicijas, Kinija stumia skaitmeninį juanį. Bet segmentacija nereiškia dolerio išstūmimo – ji reiškia, kad doleris išlieka „default” sistema, o kitos sistemos tampa regioninėmis alternatyvomis.

Kai žmonės sako „dolerio pabaiga”, prisimenu svarą sterlingų. Jis nemirė staiga. Jis lėtai nuslinko iš centro į periferiją per dešimtmečius. Bet svaras neturėjo to, ką doleris turi dabar – infrastruktūros, kuri adaptuojasi. Bretton Woods žlugo 1971-aisiais, bet doleris nenukrito. Jis perėjo prie naujo režimo. Dabar vyksta kitas atnaujinimas. Ne pabaiga.

Stablecoinai, T-bills ir dolerio atnaujinimas

Jeigu Amerika nori išlaikyti dolerį kaip globalų centrą, ji turi išlaikyti pasitikėjimą ir finansavimo mašiną – Treasuries rinką kaip pasaulio kolateralą.

CBDC politiškai JAV būtų benzinas ant laužo, todėl logiškas kelias – stablecoin sistema su taisyklėmis: rezervai laikomi T-bills, repurchase agreements ar kituose aukščiausios kokybės likvidžiuose USD instrumentuose.

Mechanika elegantiška: stablecoin augimas automatiškai didina paklausą JAV iždo instrumentams. Jei rinka auga nuo 200 milijardų iki 1–5 trilijonų, tai reiškia šimtus milijardų ar net trilijonus paklausos.

Stablecoin kol kas bankams netrukdo, jei jis tik mokėjimams. Bet kai atsiranda tema „mokėkim palūkanas už stablecoin laikymą”, jis tampa tiesioginiu banko indėlio konkurentu. Banko indėlis – pigiausias finansavimas. Bankai ima indėlius už 0,5–2% ir skolina už 5–10%. Jei platformos siūlo 4–5% yield už stablecoin, žmonės natūraliai trauks pinigus iš bankų.

Todėl ginčas dėl stablecoin „yield” yra klausimas: kas bus naujojo pasaulio „pinigų sąskaita” – banko indėlis ar stablecoin piniginė?

Nauja tvarka: kai patogumas tampa kontrole

Blockchain, stablecoinai, dirbtinis intelektas ir skaitmeninė tapatybė šiandien parduodama kaip inovacija, laisvė, patogumas, finansinė įtrauktis. Dalis to yra tiesa – tai tikrai patogu, greičiau ir pigiau. Bet kartu statoma kontrolės infrastruktūra po „laisvės” naratyvu. Ir po krizės – kai taisyklės bus perrašytos – ši infrastruktūra taps valdžios instrumentu. Pažiūrėkite į veiksmus, ne į žodžius.

Keletas pavyzdžių, kurie kartu sudaro paveikslą. Amerika 2025 metais priėmė GENIUS Act – stablecoinų įteisinimo aktą. Oficialiai tai „reguliacinis aiškumas”, kuris leidžia stablecoinams veikti legaliai su rezervais JAV iždo instrumentuose. Praktiškai – kiekvienas stablecoinas tampa dolerio skaitmenine kopija, kurios kiekvienas sandoris registruojamas blockchain’e. Amžinai. Nesunaikinamas. Matomas.

O CLARITY Act – kitas aktas, pilnu pavadinimu „Digital Asset Market Clarity Act”, dar žinomas kaip „Anti-CBDC Surveillance State Act” – draudžia Fed leisti retail CBDC tiesiogiai. Bet tuo pačiu metu leidžia stablecoinus, kurie veikia beveik identiškai, tik per privatų sektorių su valstybine priežiūra. Uždraudė vieną kontrolės formą – ir leido kitą, kuri atrodo kaip „laisva rinka.” Rezultatas panašus. Kelias – kitas.

Europa eina dar tiesiau. Europos Centrinis Bankas planuoja skaitmeninio euro pilotą nuo 2027 metų, o galimą pirmąją emisiją – apie 2029-uosius. CBDC – centrinio banko skaitmeninė valiuta, kuri tekėtų tiesiogiai iš centrinio banko į tavo piniginę be bankų tarpininkų – reikštų, kad centrinis bankas matytų kiekvieną tavo sandorį realiu laiku.

Jungtinė Karalystė testuoja Digital Identity – skaitmeninę tapatybę, kuri sujungia asmens dokumentus, finansines sąskaitas ir viešąsias paslaugas į vieną sistemą.

Kinija? Kinija tiesiog tai padarė. Digital yuan veikia. Skaitmeninė tapatybė veikia. Socialinio kredito elementai – veikia. Kinija yra atviras eksperimentas, kuris rodo, kur visa tai veda. Vakarai žiūri ir sako: „mes taip nedarysim.” Ir tada daro lygiai tą patį – tik su daugiau žingsnių tarp, kad atrodytų kitaip.

Blockchain yra registras, kuris niekada neužsimiršta. Kiekvienas sandoris – užrašytas amžinai. Dirbtinis intelektas apdoroja tuos duomenis realiu laiku ir priima sprendimus pagal taisykles, kurias kažkas nustatė. Stablecoinai ir CBDC yra bėgiai, kuriais juda pinigai – kai visi pinigai juda per skaitmeninius bėgius, visi pinigai matomi ir kontroliuojami. O skaitmeninė tapatybė sujungia pinigus su žmogumi. Ne sąskaita – žmogus. Tavo veidas, tavo pirštai, tavo ID.

Kas nutinka po krizės? 2026 Q4–2028 – rinkos krenta, svertas plaunamas, žmonės praranda pinigus. Valdžia ateina ir sako: „Mes padėsim.” Kaip visada. Kaip 2008. Kaip 2020.

Bet šį kartą „pagalba” atrodys kitaip. Ne per bankus – per stablecoinus arba CBDC. Tiesiogiai į tavo skaitmeninę piniginę. Greitai, patogiai, be tarpininkų. Ir žmonės bus dėkingi.

Bet kartu su tuo patogumu ateina infrastruktūra, kuri leidžia daryti dalykus, kurie šiandien skamba kaip fantastika.

Išlaidų ribojimas. Tavo skaitmeninis euras turi galiojimo terminą – jei neišleidi per tris mėnesius, jis „sudega.” Tai ne teorija – Kinija jau tai testavo su digital yuan kuponais.

Elgesio programavimas. Tavo skaitmeninė piniginė tiesiog neleidžia pirkti tam tikrų prekių – ne todėl, kad pardavėjas atsisakė, o todėl, kad sistema automatiškai užblokavo sandorį. AI nusprendė, blockchain užregistravo, piniginė užblokavo.

Finansinė izoliacija. Ne areštas – suspendavimas. Tavo sąskaita tiesiog nustoja veikti, nes algoritmas nusprendė, kad tavo elgesys neatitinka taisyklių.

Tai skamba kaip distopija. Bet prieš penkiolika metų elektromobiliai atrodė kaip žaislas turtingiems ekscentriškiems. Prieš dvidešimt metų idėja, kad privati kompanija skraidins raketas į Marsą, skambėjo kaip beprotybė. Pasaulis juda greičiau, nei mes pradedame suprasti.

Ir svarbiausia: tai neateina per naktį. Nebus momento, kai kažkas paskelbs: „nuo rytojaus nauja tvarka.” Tai ateina palaipsniui. Kaip blockchain atėjo – iš pradžių juokėsi, paskui ignoravo, paskui bandė reguliuoti, o dabar integruoja į viską. Lygiai taip pat ateina ir kontrolė.

Šiandien – GENIUS Act, kuris „tiesiog reguliuoja stablecoinus.” Rytoj – „atomic payments”, kurie leidžia gauti atlyginimą realiu laiku už kiekvieną atliktą užduotį. Skamba fantastiškai? Bet tai taip pat reiškia, kad sistema žino, ką tiksliai darai, kada, kiek ir kam. Poryt – skaitmeninė tapatybė, sujungta su pinigine, sujungta su sveikatos duomenimis, sujungta su mokesčiais. Viskas vienoje vietoje. Patogu. Ir visiškai skaidru – bet ne tau. Tiems, kurie mato.

Nesakau, kad tai blogai ar gerai. Sakau, kad tai vyksta. Ir kas nemato – bus nustebęs. O kas mato – bent jau gali apsispręsti, kaip su tuo gyventi.

Auksas: senasis neutralus kolateralas

Segmentuotame pasaulyje atsiranda klausimas: kas gali būti universalus kolateralas tarp sistemų, kurios viena kitos nepasitiki? Doleris stipriausias, bet politiškai ne neutralus. Kitos valiutos – dar mažiau neutralios.

Auksas – vienas iš nedaugelio aktyvų, kurį visi pripažįsta. Jis veikia kaip „backup layer”: ne kasdienėms transakcijoms, o kaip atsiskaitymo ir pasitikėjimo instrumentas kraštutiniais atvejais.

Filmo scenarijus, kaip jį matau

2026 Q2–Q4 – stadionas pilnas, visi jaučiasi protingi. Reguliacinis rėmas aiškesnis. Produktai patogūs. Naratyvas stiprus. IPO banga – jei ateina, tai rimtas piko indikatorius. Masė tiki, kad „čia viskas tik į viršų.”

2026 Q4–2028 – išėjimas pro siauras duris. Kas buvo su planu – tas išeina. Kas buvo su svertu – tas tampa likvidumu. Flush po flush, apgaulingi atšokimai, nuovargis, pasitraukimas. Taisyklės: saugikliai, atitiktis, standartai. Lieka tik tai, kas realiai veikia.

2029–2031 – rytas po audros. Viskas stabilizavosi ir pradeda važiuoti naujais bėgiais. Stablecoin bėgiai – kasdienybė, tokenizacija – norma. Auksas – „backup layer” tarp sistemų. Sidabro trūkumas tęsiasi. Dideli pinigai juda ramiai ir sistemingai. Naujas ciklas prasideda ne fejerverkais, o grindimu – kai infrastruktūra jau sukalta ir tiesiog pradeda dirbti.

Kas paneigtų šį scenarijų

Kad ir kaip logiškai viskas dėliotųsi, vis tiek stebiu signalus, kurie parodytų, kad mano laiko ašis klysta.

Labiausiai rizikuoju klysti dėl likvidumo: jei vietoj euforijos gaunamas defliacinis spaudimas, pikas gali neatrodyti kaip pikas, o tiesiai atsitrenkti į sieną. Jei reguliacija užsiveržia per anksti – viskas gali nuslysti tyliau ir greičiau, nei numačiau. Geopolitika – didelis karas, capital controls, plataus masto rinkų uždarymas – visada yra x faktorius, kurio jokia laiko ašis nepagauna. Jei bankai laimi stablecoin „yield” karą arba CBDC infrastruktūra pagreitėja netikėtai, naujas ciklas gali prasidėti kitu tempu ir kita forma, nei čia aprašyta.

Ir IPO banga – jei ji neįvyksta 2026 metais, arba jei stimulas veikia ilgiau ir stagfliacija tampa norma, tai reikštų, kad mano laiko ašis yra per ankstyva. Galbūt net keliais metais.

Ir jei… Ir jei… Visada yra „ir jei.”

Pastaba: tai mano nuomonė ir mano tezės. Gali būti, kad bus taip, o gali būti visai kitaip ir aš klystu. Tiesiog man mechanizmas šiandien dėliojasi būtent taip, nors galvoje visada laikau dar bent kelis alternatyvius scenarijus.

Meška, 2026

+ Šaltiniai ir pastabos

Ciklų teorijos

Ray Dalio – Principles for Dealing with the Changing World Order (2021). „Big Cycle” skolos ir hegemonijos ciklo koncepcija.
William Strauss, Neil Howe – The Fourth Turning (1997). Generacinių ciklų teorija, Crisis fazės samprata.
Nikolai Kondratjev – originalūs 1920-ųjų tyrimai apie ilgąsias ekonomines bangas (Kondratiev waves).
Samuel Benner – Benner’s Prophecies of Future Ups and Downs in Prices (1875). Empirinis kainų ciklų stebėjimas.
Homer Hoyt – 18,6 metų NT ciklo tyrimai (žemės vertės Čikagoje, 1933).

Likvidumas ir makro mechanika

Michael Howell – Capital Wars: The Rise of Global Liquidity (2020, Crossborder Capital). 65-mėnesių globalaus likvidumo ciklas.
Lyn Alden – fiskalinės dominacijos ir skolos ciklo analizės. lynalden.com
Luke Gromen – petrodolerio sistemos ir stablecoin ryšio analizė. FFTT
Zoltan Pozsar – Bretton Woods III koncepcija (žaliavomis pagrįstos valiutos, 2022 m. Credit Suisse pastabos).

Teisiniai aktai

GENIUS Act (Guiding and Establishing National Innovation for US Stablecoins Act) – pasirašytas į įstatymą 2025 m. liepos 18 d. Reikalauja 100% rezervų padengimo T-bills ar lygiavertėmis likvidžiomis priemonėmis. Pilnas tekstas
CLARITY Act (Digital Asset Market Clarity Act / „Anti-CBDC Surveillance State Act”) – praėjo JAV Atstovų Rūmus 2025 m. liepos 17 d. (294–134). Draudžia Fed leisti retail CBDC tiesiogiai. Pilnas tekstas

CBDC ir skaitmeninė infrastruktūra

ECB skaitmeninio euro projektas – piloto etapas planuojamas 2027 m. antroje pusėje, galima pirmoji emisija apie 2029-uosius. ECB oficiali informacija
Kinijos digital yuan (e-CNY) – eksperimentai su išlaidų limitais ir galiojimo terminais atliekami nuo 2020 m. Shenzhen bandomojo projekto.
Atlantic Council CBDC Tracker – visų pasaulio CBDC projektų būklė realiu laiku. atlanticcouncil.org/cbdctracker

IPO pavyzdžiai

Blackstone IPO – 2007 m. birželio 22 d., NYSE (BX), $31/akcijai. Praėjus keliems mėnesiams – finansų krizė.
Coinbase IPO – 2021 m. balandžio 14 d., Nasdaq (COIN), tiesioginė listinguotė. Po kelių mėnesių – kripto korekcija.

Papildomai rekomenduojama

Arthur Hayes – stablecoinų reguliavimo ir dolerio hegemonijos ryšys. cryptohayes.medium.com