Rinkų momentas
Obligacijos vėl pasiekė naujas aukštumas. Dešimties metų JAV iždo obligacijų pajamingumas penktadienį pakilo iki 5,225 proc., aukščiausio lygio nuo 2007 metų. Trisdešimties metų obligacijos pasiekė 5,50 proc., tiek nebuvo nuo 2004 metų. Per keturias sesijas dešimtmetis pakilo daugiau nei 23 baziniais taškais.
Akcijos į tai beveik nereaguoja. Penktadienio sesijos viduryje (Vilniaus laiku 21 val.) S&P 500 buvo 7 742 punktų, 0,5 proc. aukščiau, Nasdaq pakilo 0,55 proc. iki 27 088, Dow Jones 0,8 proc. iki 51 768. Kintamumo indeksas VIX nukrito iki 15. Rinka tiki pelnais labiau nei bijo palūkanų.
Nafta atpigo po dviejų brangimo dienų. WTI penktadienį krito apie 2,6 proc. iki 92,15 dolerio už barelį, Brent laikėsi ties 105,7 dolerio. Skirtumas tarp Brent ir WTI išaugo iki 12,68 dolerio, didžiausio nuo gegužės. Tai rodo, kad Europai ir Azijai trūksta naftos labiau nei Amerikai.
Auksas pabrango 0,5 proc. iki 4 318 dolerių už unciją, bitkoinas prarado pusę procento iki 84 000 dolerių, o dolerio indeksas nukrito 0,23 proc. iki 101,06.
Lietuva ir Baltija
Premjeras Mindaugas Sinkevičius baltarusiškas trąšas vadina didžiųjų valstybių žaidimu. „Lietuva labiau stebėtoja nei veikėja šiame procese“, sakė jis ir priminė, kad ES sankcijos galioja iki 2027 metų vasario 28 dienos. Vilnius apie Vašingtono planus pirkti baltarusišką kalį nebuvo informuotas. Tuo pat metu Aliaksandras Lukašenka po derybų su Trumpo pasiuntiniu Johnu Coale’u suteikė malonę dar 15 kalinių, iš jų 13 politinių.
Prezidentas Gitanas Nausėda Majamyje pristatė Lietuvos verslą kaip JAV partnerį lazerių, finansinių technologijų ir gynybos srityse. Forume, kuriame dalyvavo apie 50 Lietuvos įmonių, pasirašyti keturi susitarimai, tarp jų Klaipėdos uosto su Majamio ir Corpus Christi uostais dėl bendradarbiavimo ir suskystintų dujų tiekimo.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narės Lauros Matjošaitytės atleidimo klausimas atidėtas iki spalio 6 dienos, nes ji neatvyko į Seimo posėdį. Įtariama, kad prieš 2024 metų rinkimus ji galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“. Tyrimus pradėjo VRK, Advokatūra ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Konservatoriai kreipėsi į STT ir VTEK dėl buvusio premjero Gintauto Palucko sutuoktinės įdarbinimo Vilniaus rajono poliklinikoje, kuriai vadovauja buvęs jo patarėjas. Pareigybė nebuvo skelbiama viešai.
Latvija skubos tvarka įvedė pasienio kontrolę trečiųjų šalių grūdų kroviniams. Tikslas yra užkirsti kelią Ukrainoje pagrobtų grūdų tranzitui, kilmę tikrins ir laboratoriniais mėginiais.
Europa
Trumpo planas riboti dyzelino eksportą gąsdina Briuselį. Baltieji rūmai svarsto 90 dienų draudimą dėl rekordinių degalų kainų JAV viduje. Amerika tiekia apie pusę viso Europos importuojamo dyzelino, praėjusį mėnesį į ES ir JK keliavo 420 tūkst. barelių. Europos Komisija derasi su Vašingtonu.
Kroatijos teismas leido išduoti Vokietijai ukrainietį Volodymyrą Žuravliovą, įtariamą „Nord Stream“ sprogdinimu. Sprendimas dar neįsiteisėjęs, gynyba jį skųs.
ES panaikino muitus Armėnijai, siekdama atsverti Rusijos spaudimą Pietų Kaukaze.
Ukraina
Ukraina smogė Permės naftos perdirbimo gamyklai, esančiai apie 1 450 km nuo sienos. „Lukoil“ įmonė per metus perdirba apie 13 mln. tonų naftos. Tą pačią naktį pataikyta į Novošachtinsko perdirbimo gamyklą, raketas ir „Pancir“ sistemas gaminančią „Iskra“ gamyklą Uljanovske ir du raketų kuro gamintojus.
Rusija per naktį paleido 295 dronus, 267 numušti. Kyjivo Pečersko rajone apgadintas gyvenamasis namas.
Volodymyras Zelenskis sako, kad didžioji dalis 27 mlrd. dolerių biudžeto deficito susijusi su gynyba, pirmiausia dronų ir raketų gamyba. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte hibridinių atakų daugėjimą aiškina tuo, kad Putinas pralaimi, ir ragina Ukrainai duoti daugiau ginklų.
Geopolitika
Iranas griežtina toną. Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Mohsenas Rezaei pareiškė: „Kol mūsų sąlygos neįvykdytos, Hormūzo sąsiauris nebus atvertas ir mes nesiderėsime.“ Teheranas per Pakistaną ir Katarą perdavė septynias sąlygas, tarp jų uostų blokados panaikinimą. Irano šaltinis Niujorko susitikimus vadina „dirbtuvėmis pozicijoms išsiaiškinti“, ne derybomis.
80 šalių JT reikalauja atkurti laivybą Persijos įlankoje. Pareiškimas smerkia Iraną ir hučius, o JAV ir Europa rengia Saugumo Tarybos iniciatyvą dėl tarptautinės karinės misijos sąsiauriui saugoti.
Hučiai paleido šešias balistines raketas į Saudo Arabijos Janbu uostą ir Taifą, visos numuštos. Janbu yra Rytų-Vakarų vamzdyno galas, per kurį Rijadas eksportuoja naftą aplenkdamas Hormūzą. Prancūzija siunčia karius, radarus ir oro gynybą terminalui saugoti, Pakistanas ir Turkija skubiai derina karinius veiksmus.
Xi Jinpingo vizitas JAV baigėsi be naujų susitarimų. Prekybos atstovas Jamiesonas Greeras pripažino, kad gegužę duotas Kinijos pažadas pirkti 200 „Boeing“ lėktuvų vis dar nebaigtas derinti. Liko tik paliaubų pratęsimas iki sausio 10 dienos.
Ką stebėti rytoj
Trisdešimties metų pajamingumas ties 5,5 proc. Jei ši riba bus peržengta uždarant savaitę, spaudimas persikels į būsto paskolas ir JAV skolinimosi kainą.
Rugsėjo 30 dienos PCE (asmeninio vartojimo kainų) duomenys. Tai Fed pagrindinis infliacijos rodiklis, nuo jo priklausys spalio palūkanų kėlimo tikimybė.
Dyzelino eksporto draudimo sprendimas. Jei Baltieji rūmai jį patvirtins, Europos degalų kainos kils per kelias savaites, Lietuva ne išimtis.
Saugumo Tarybos misija Hormūzui. Europos ir JAV projektas parodys, ar Vakarai ruošiasi ilgam sąsiaurio uždarymui.
Sinkevičiaus vizitas į Briuselį kitą savaitę. Susitikimas su Rutte ir Komisijos nariais, o spalį Varšuvoje bus aptariamas evakuacijos planas su Lenkija.
Meškos komentaras
Dešimties metų obligacijos moka 5,2 proc., degalai JAV rekordiškai brangūs, ir Baltieji rūmai svarsto uždaryti dyzelino eksportą sąjungininkams. Pagalba draugams? Ne, tai hegemono refleksas: kai namie spaudžia, pirmiausia užsukamas kranas kitiems.
Europa perka pusę dyzelino iš Amerikos, o Lietuva baltarusiško kalio derybose tik stebi. Brent ir WTI skirtumas, didžiausias nuo gegužės, yra kaina, kurią periferija moka už priklausomybę nuo centro, ir šią savaitę ji tik augo.