Rinkų momentas
S&P 500 pakilo 0,38 proc. iki 7 543. Nasdaq pridėjo 0,9 proc. iki 26 107, jį tempė puslaidininkiai. Dow praktiškai nejudėjo, 52 508, nes IBM smuko apie ketvirtadalį po įspėjimo dėl silpnesnio ketvirčio pelno. Vienas vardas atėmė tai, ką lustai davė.
Nafta laikosi mėnesio aukštumose. WTI uždarė virš 79 dolerių, Brent kilo link 86, aukščiausiai nuo birželio vidurio. Priežastis viena, Hormūzas. Kol sąsiauris nesaugus, energetikos kaina turi geopolitinę priemoką, kuri neturi nieko bendro su pasiūla ir paklausa.
Auksas ir bitkoinas atsitraukė. Auksas krito 0,77 proc. iki maždaug 4 109 dolerių, bitkoinas nuslydo iki 63 500, minus procentas. Dolerio indeksas DXY nusileido iki 100,9 po švelnaus infliacijos rodiklio. Silpnesnis doleris, bet ne dėl augimo, o dėl atvėsusių palūkanų kėlimo lūkesčių.
Lietuva ir Baltija
Seimas palaimino Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybę. Už programą balsavo 72, prieš 29, susilaikė 4. Dvidešimt pirmoji Lietuvos Vyriausybė pradeda darbą, premjeras prisaikdintas. Programą pristatydamas Sinkevičius pradėjo nuo demografijos ir baigė gynyba, tai bene tiksliausiai parodo prioritetų eiliškumą.
Mokesčių naujo kėlimo nežada. Sinkevičius sako, kad reikalinga reforma jau padaryta ir įsigaliojo šiemet, GPM, nekilnojamojo turto ir pelno mokesčiai pakeisti, pridėtas cukraus bei papildomas sveikatos draudimo mokestis. Paskirtasis finansų ministras Taurimas Valys pagrindine biudžeto didinimo priemone vadina ekonomikos augimą. Skamba gražiai, bet augimą pažadėti lengviau nei jį pagaminti.
Gynybai daugiau nei 5,38 proc. BVP, premjero nuomone, per ambicinga. Dėmesys telkiamas ne į skaičių, o į turinį, oro gynyba, apsauga nuo bepiločių ir Baltijos gynybos linija. Prezidentas Nausėda tuo tarpu užsiminė, kad kitąmet gali prireikti anticiklinės politikos, išlaikant fiskalinę atsakomybę.
Seimas pritarė Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai ir priėmė pieno įstatymą, reguliuojantį gamybos sektorių. Pavasario sesija, ilgai tęsta, uždaryta.
Europa
ES ir Jungtinė Karalystė sutarė dėl Gibraltaro. Naujas susitarimas panaikina sienos patikrinimus tarp Gibraltaro ir Ispanijos, vienas iš paskutinių neišspręstų „Brexit” mazgų, tai yra išstojimo iš ES palikimo klausimų.
Ispanijos premjero brolis Davidas Sánchezas devyneriems metams netenka teisės eiti viešų pareigų. Politinis kontekstas Madride ir toliau įtemptas.
Ukraina
Julijos Svyrydenko Vyriausybė atsistatydino, Rada tai patvirtino liepos 14 dieną. Zelenskis kalba apie „politinės strategijos keitimą” ir naujus iššūkius. Įpėdiniu Ukrainos žiniasklaida mini „Naftogaz” vadovą Sergijų Koreckį. Svyrydenko, paskirta vos prieš metus ir turinti gerus ryšius su Vašingtonu, gali gauti naują vaidmenį, santykius su „pagrindiniu partneriu”.
Ukraina numušė penkias rusiškas balistines raketas, oro gynyba stiprinama. Lenkijos naikintuvai perėmė rusišką žvalgybinį lėktuvą virš Baltijos jūros. Černobylio uždaroje zonoje vėl kilo miško gaisras.
Geopolitika
JAV ir Iranas smūgiuoja vienas kitam trečią dieną iš eilės. CENTCOM įvykdė dešimtis smūgių Irane, siekdamas apriboti jo galimybę pulti laivus Hormūze. Iranas atsakė raketų ir dronų banga prieš JAE, Katarą, Kuveitą, Omaną ir Bahreiną. Tai jau ne pavienis incidentas, o užsitęsęs mainų ciklas.
Trumpas Hormūzą paskelbė JAV „globos” zona. Žadama Irano uostų blokada ir tranzito mokesčiai laivams. Iki eskalacijos sąsiauriu kasdien plaukė apie 130 laivų, dabar srautas nyksta iki prieškarinio lygio arba žemiau. Kai viena valstybė ima rinkti mokestį už pasaulinės naftos arteriją, tai jau ne saugumo operacija, tai renta.
JAV kariuomenė iki rugsėjo pabaigos visiškai pasitrauks iš Irako. Pasitraukimas iš vieno regiono taško ir blokada kitame tuo pačiu metu, tai pasakoja apie perkeliamą, ne mažėjantį, karinį svorį.
Gazoje Izraelio smūgis policijos nuovadai nusinešė aštuonias gyvybes, praneša vietos sveikatos institucijos.
Centriniai bankai
JAV birželio infliacija atvėso stipriau nei tikėtasi. Metinė krito iki 3,5 proc. nuo 4,2 proc., grynoji iki 2,6 proc., o mėnesinis rodiklis minus 0,4 proc., pirmas kritimas nuo 2020 metų. Energijos kainos padėjo. Tik štai Hormūzas tą pagalbą kitą mėnesį gali atimti.
Fed laikysena vis dar kėlimo, ne mažinimo pusėje. Po švelnaus infliacijos rodiklio liepos palūkanų kėlimo tikimybė krito iki 12 proc. nuo 40, rugsėjo iki 59 proc. nuo 74. Walleris ir Warshas kalbėjo griežtai, bet infliacijos duomuo atėmė dalį jų argumentų. Rinka atsikvėpė, doleris nusileido.
Ką stebėti rytoj
Nafta ir Hormūzas. Ar Brent įsitvirtins virš 86 dolerių, ir ar Iranas įvykdys grasinimus sąsiauriui. Tai vienintelis kintamasis, galintis vienu judesiu perrašyti infliacijos istoriją.
Ukrainos naujas premjeras. Ar bus paskirtas Koreckis, ir ką „strategijos keitimas” reiškia deryboms su Vašingtonu.
Naujos Lietuvos Vyriausybės pirmi žingsniai, ypač finansų ir gynybos ministrų pareiškimai dėl kitų metų biudžeto.
JAV bankų ataskaitų tęsinys po „Goldman Sachs” geresnio nei tikėtasi rezultato ir IBM įspėjimo.
Fed kalbėtojai po švelnaus infliacijos duomens, ar griežtas tonas išsilaiko.
Meškos komentaras
Diena su dviem priešingom srovėm. Iš vienos pusės, infliacija atvėso ir rinkos nudžiugo, iš kitos, nafta laikosi mėnesio aukštumose, nes JAV ir Iranas mušasi dėl sąsiaurio, per kurį teka pasaulio energetikos kraujas. Švelnus infliacijos rodiklis yra praeitis, Hormūzas yra ateitis, ir jei sąsiauris užsidaro, birželio duomuo taps trumpiausiai gyvavusia gera žinia šiais metais.
Struktūriškai svarbiau kita eilutė. JAV tuo pačiu metu traukiasi iš Irako ir skelbiasi Hormūzo „globėja” su teise rinkti tranzito mokestį. Hegemonas, kuris nebegali visur būti jėga, pradeda rinkti rentą už tai, ką kontroliuoja, o tai ne galios ženklas, tai galios pavertimas pinigais prieš ją prarandant.