Rinkų momentas
- S&P 500 – 6 816.89 (-0.11%). Technologijų sektorius išlaikė pozicijas (Nvidia +2.58%, Amazon +2.05%), bet tradicinė pramonė traukėsi su visa geopolitikos našta.
- Nasdaq – 22 902.89 (+0.35%). Vienintelis iš trijų pagrindinių indeksų, kuris šiandien uždarė pliuse. AI bangos svorio centras laikosi.
- Dow Jones – 47 916.57 (-0.56%, -269 punktai). Verizon -3.62%, Salesforce -3.43%, Nike -3.14% – verslo modeliai, kurie labiausiai priklauso nuo pigios energijos ir stabilių tiekimo grandinių. Abu šiandien abejotini.
- WTI nafta – apie 104–105 USD/barelį (+7–8%). Tai šiandienos istorija. Trumpas paskelbė, kad JAV karinis laivynas nuo 10 val. ET blokuoja visą laivybą į ir iš Irano uostų. Brent analogiškai kilo iki ~102 USD. Europos dujų ateities sandoriai šoko iki 18%.
- Auksas – 4 738 USD/uncija (-1.02%). Kiek paradoksaliai – naftos šokas, bet auksas smuko. Priežastis: doleris stiprėjo, o trumpalaikis kapitalas renkasi skystumą, ne metalo saugumą.
- Bitcoin – 71 054 USD (-0.98%). Kartu su aukstu – žemyn. Aukšto neapibrėžtumo epizodai kol kas stumia kapitalą į dolerį, ne į alternatyvius rezervus.
- DXY – 99.03 (+0.39%). Doleris šiandien „safe haven”. Tik klausimas, kiek ilgai ta logika laikysis, kai pats doleris yra konflikto įrankis.
Lietuva ir Baltija
- Dyzelio akcizas – Seimas balsavo (102 už, 4 prieš, 4 susilaikė) už laikiną akcizo mokesčio sumažinimą dyzelinui, galiojantį iki birželio 15 d. Jei rytoj (balandžio 14 d.) bus galutinai priimta, kainos gali kristi apie 6 centus. Finansų ministras Vaitekunas tai vadina amortizatoriumi prieš Vidurio Rytų krizės sukeltas energetikos kainas – tiesioginis ryšys su šiandienine Hormūzo situacija.
- Baltijos oro erdvė ir Rusija – Estija, Latvija ir Lietuva bendru pareiškimu atmetė Rusijos teiginius, kad iš jų teritorijos buvo paleisti dronai prieš Rusiją. Šalys patvirtino: Ukraina jokio leidimo naudotis jų oro erdve neturėjo. Tai tiesioginis atsakymas į Rusijos dezinformacines pretenzijas, kurios galėtų būti panaudotos kaip pretekstas.
- Estijos gynybos strategija – pristatyti atnaujinti JPA 2026 gynybos politikos pagrindai. Atskirai: pasirašyta sutartis dėl trijų papildomų HIMARS paleidyklių pirkimo iš Lockheed Martin.
Europa
- ECB – palūkanos nepakeistos. Bankas aiškiai formuluoja: Vidurio Rytų karas kelia infliacijai riziką aukštyn ir augimui – žemyn. Stagfliacinis kontekstas reiškia, kad ECB negali nei kelti (spausti ekonomikos), nei mažinti (pūsti infliacijos). Pavogiama erdvė manevrams siaurėja.
- ES paskola Ukrainai – pirmoji 90 mlrd. EUR paramos paskolos dalis turėtų būti išmokėta balandį. Gruodžio Europos Tarybos susitarimas faktiškai vykdomas. Tai ir finansinis signalas, ir politinis – ES netraukiasi.
Ukraina
- Velykų paliaubos – praktiškai žlugo. Per 32 valandas Rusija pažeidė susitarimą 2 299 kartus (Ukrainos skaičiai), Ukraina – apie 2 000 kartų (Rusijos teigimu). Keturi civiliai žuvo, 35 sužeisti. Abi pusės kaltina viena kitą, bet esmė ta pati: paliaubos buvo politinis performansas, ne karinė realybė.
- Frontas – 120 kovinių susidūrimų per paskutinę parą. Intensyviausi sektoriai – Kostiantynivka ir Pokrovskas. Šiaurinė kryptis išlieka stabili.
- Saugumo garantijos – JAV remia garantijų mechanizmą, kurio centre – JAV vadovaujamas paliaubų stebėjimas. Prancūzija ir JK patvirtino: jei paliaubos bus sudarytos, dislokuos pajėgas Ukrainos teritorijoje.
Geopolitika
- Hormūzas – JAV blokada – nuo balandžio 13 d. 10 val. ET JAV karinis laivynas pradeda blokuoti laivybą į ir iš Irano uostų. Iranas sąsiaurį buvo faktiškai blokavęs nuo vasario 28 d. (tada JAV ir Izraelis pradėjo oro karą, žuvo aukščiausias lyderis Khamenei). JD Vance’o savaitgalio derybos žlugo balandžio 12 d. – rinkos tą tikėjosi, bet šiandien tikimybė, o ne faktas, tapo faktu.
- Tiekimo šokas – per Hormūzą paprastai praeina apie 25% pasaulinės jūrinės naftos ir 20% suskystintųjų gamtinių dujų (SGD). Ekspertai skaičiuoja, kad rinkoje trūksta apie 7 mln. barelių žalios naftos ir 4 mln. barelių produktų per dieną. Kol sąsiauris uždarytas ir Irano infrastruktūra nepradeda veikti – aukštos kainos 2026-aisiais turbūt nesibaigs.
- Rusija ir sankcijos – JAV iždo departamentas paskelbė sankcijas Rosneft ir Lukoil – dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms. Tai eskalacija, ne simbolinis žingsnis. Rusija jau ir taip vėlavo vykdyti OPEC+ gamybos kvotą iki 400 000 barelių per parą.
- OPEC+ – aštuonios kartelio narės padidino gamybos tikslus 2.9 mln. barelių per parą laikotarpiui nuo balandžio iki gruodžio. Teorija prieštarauja praktikai: Hormūzo situacija ir Rusijos problemos šias kvotas daro mažai reikšmingas šiandienai.
- JAV ir Kinija – Trumpo vizitas į Pekiną laukiamas šį mėnesį. Muitų karo paliaubos techniškai galioja. Bet retieji žemių metalai, puslaidininkiai ir Taivano muitų susitarimas (20% → 15% mainais į 85 mlrd. USD pirkimų) parodo, kad prekyba yra derybų žetonas, ne tikslas.
IPO radaras
- Anthropic – pajamos pirmą kartą viršijo OpenAI: metinis srautas perkopė 30 mlrd. USD. Balandžio pradžioje baigtas 30 mlrd. USD finansavimo raundas, vertinimas – 380 mlrd. USD. IPO galimas spalio mėnesį.
- OpenAI – kovo 31 d. uždarytas raundas su 852 mlrd. USD vertinimu – 34 kartai didesnis nei metinės pajamos. Lyginimui: 2021 m. technologijų burbulo piko Amazon P/S koeficientas buvo apie 4. Rinka arba žino kažką išskirtinio, arba kartoja žinomus burbulo modelius.
- Stripe – H1 2026 IPO signalai tęsiasi. Vertinamas apie 91.5 mlrd. USD, galimas kartelinis IPO rodiklis kitiems technologijų įmonėms.
Ką stebėti rytoj
- Hormūzo blokados faktiniai veiksmai – ar pirmieji laivai sustabdomi? Skirtumas tarp paskelbtos ir realios blokados bus matomas iš tankerių judėjimo duomenų.
- Naftos kaina virš 105 – ar WTI stabilizuosis ~104–105 ar toliau kyla? Nafta prie 120 USD reiškia tikrą infliacijos bangą, kuri keičia ne tik ECB skaičiavimus, bet ir politines sąnaudas visoje Europoje.
- Seimo balsavimas dėl dyzelio – Lietuva balandžio 14 d. galutinai sprendžia klausimą. Mažas, bet konkretus žingsnis, tiesiogiai susietas su Vidurio Rytų krizės poveikiu.
- Trumpo vizito į Pekiną patvirtinimas – karo su Iranu fone bet koks ženklas apie JAV ir Kinijos santykius turi svorio. Vizito atidėjimas ar atšaukimas pasakytų tiek pat, kiek ir patvirtinimas.
- Ukrainos diplomatinis formatas – ar Velykų paliaubų žlugimas stumia link naujo formato, ar tiesiog grįžtama prie anksčiau žlugusių takelių?
Meškos komentaras
Hormūzas. Viskas kita šiandien – fonas. Kai JAV karinis laivynas pradeda blokuoti Irano uostus, tai nėra tik karinė operacija – tai signalas pasauliui, kas kontroliuoja energetikos srautus ir, atitinkamai, kam priklauso teisė diktuoti naftos kainą. Saudo Arabija stebi. Kinija stebi. Kiekviena šalis, kuri svarsto diversifikuoti rezervus nuo dolerio, šiandien gauna dar vieną argumentą – tik klausimas, kurioje pusėje jis krenta. Galima interpretuoti taip: JAV dar gali. Galima interpretuoti ir kitaip: JAV jau negali kitaip.
Keistas šiandienos paradoksas: nafta šoko aukštyn, o auksas ir Bitcoin krito. Doleris stiprėjo. Trumpalaikė mechanika čia aiški – kapitalas bėga į tai, kas šiandien atrodo saugiausia, o šiandien tai doleris. Bet struktūrinis klausimas lieka atviras. Kaip ilgai doleris gali funkcionuoti kaip „safe haven”, kol JAV laivynas jį naudoja kaip blokados įrankį? Dedolarizacijos proceso šalininkai šį klausimą jau užduoda garsiai. Gali būti, kad klystu, bet artimiausių savaičių centrinių bankų – ypač Kinijos ir Indijos, kurių naftos importas per Hormūzą yra ne teorija, o egzistencinis poreikis – reakcija pasakys daugiau nei bet koks makro komentaras.