Rinkų momentas
- S&P 500 uždarė prie 6 886 punktų (+1,02%), Nasdaq – 23 184 (+1,23%). Rinkos auga antrą dieną iš eilės, nors nafta virš 100 dolerių. Priežastis: tikimybė, kad Hormūzo krizė nesiplės į platesnį karinį konfliktą, šiandien atrodė didesnė nei vakar.
- Auksas – 4 748 doleriai už unciją, artimas rekordiniams aukščiams. Tai ne trumpalaikė spekuliacija: centriniai bankai visame pasaulyje jau keletą metų mažina dolerinių rezervų dalį ir pirkimas nenuslūgsta.
- BTC – 74 415 dolerių, +4,7% per parą ir +8% per savaitę. Kriptovaliutų rinka šiandien reagavo į geopolitinius proveržius kaip alternatyvi saugykla – tai įdomiau nei kainų skaičiai.
- WTI nafta svyravo tarp 96 ir 102 dolerių per barelį. Platus diapazonas atspindi tikrą neapibrėžtumą po JAV jūrinės blokados paskelbimo Hormūzo sąsiauryje. Brent pakilo apie 7% nuo praėjusios savaitės.
- DXY (dolerio indeksas) – apie 98,4; silpnesnis nei prieš mėnesį, bet stabilus. Geopolitinė įtampa šiek tiek palaiko saugią pabėgimo paklausą – tiek ir tiek.
Šiandienos rinkų situacija yra paradoksali: nafta virš 100 dolerių reiškia infliaciją, palūkanų spaudimą ir sąnaudų šoką. Ir vis tiek akcijų rinkos kyla. Rinkos vertina tikimybes – ne baisiausius scenarijus.
Lietuva ir Baltija
- Seimas šiandien balsavo dėl dyzelino akcizo sumažinimo – tikimasi, kad kaina kris apie 6 centus. Simbolinis žingsnis, populistinis gestas kainų kaitoje, tačiau struktūrinio spaudimo, kurį sukuria Hormūzo krizė, nepašalina.
- Gynybos biudžetas 2026: 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38% BVP – aukščiausias NATO procentaliai. 43% daugiau nei pernai. Biudžete numatyti tankai (apie 350 mln. eur), šarvuočiai (375 mln. eur), CAESAR haubicos (100 mln. eur), HIMARS (apie 70 mln. eur). Tai ne popierius: visos sutartys jau sudarytos arba derinamos.
- 14 Europos valstybių, tarp jų Lietuva, susitarė uždaryti Baltijos jūrą Rusijos šešėliniam laivynui. Šešėlinis laivynas yra pagrindinis Rusijos mechanizmas apeiti naftos sankcijas, tad tai ne formalus gestas.
- Baltijos užsienio ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, atmetantį Rusijos dezinformacines pretenzijas dėl dronų atakų Baltijos regione. Rutina, bet tęstinumas svarbus.
Europa
- EP Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetas šiandien svarstė ES ekonominio valdymo supaprastinimo paketą. Briuselis dirba savo tempu, nepaisant Hormūzo fono.
- ECB Appia iniciatyvos viešoji konsultacija tęsiasi iki balandžio 22 d. Tai ECB pastangos modernizuoti eurų zonos mokėjimų infrastruktūrą. Sausoka tema, bet euro architektūrai svarbi ilguoju laikotarpiu.
- Didesnių politinių sprendimų šiandien Europoje nebuvo. Vokietija ir Prancūzija stebėjo Irano situaciją be viešų pareiškimų.
Ukraina
- Velykų paliaubos (balandžio 10–12) baigėsi gėdingai: Rusija jas pažeidė apie 11 000 kartų. Vien paskutinę dieną fiksuota 2 299 incidentų, iš jų 479 apšaudymai ir 747 dronų smūgiai. Paliaubos nebuvo sustojimas, tik taktikos erdvės persiskirstymas.
- Frontas: Pokrovsko kryptis išlieka sunkiausia, Rusija spaudžia, Ukraina laiko gynybines linijas. Sumy srityje Ukrainos kariuomenė pasitraukė iš Myropoliskės pozicijų, pirmiausia siekdama išsaugoti personalą.
- Diplomatija: JAV 30 dienų paliaubų pasiūlymas vis dar ant stalo. JK ir Prancūzija oficialiai patvirtino, kad dislokuos karius Ukrainoje, jei paliaubos įsigalios; formuojasi 35 šalių koalicija. Rusija reikalauja Donbaso, atmeta bet kokius NATO karius ukrainietiškoje žemėje – tai ne derybinė pozicija, tai kapituliavimo reikalavimas.
Geopolitika
- JAV jūrinė blokada Hormūzo sąsiauryje – šiandienos pagrindinis struktūrinis įvykis. Nuo balandžio 12–13 d. JAV karinis laivynas blokuoja Irano laivybą. Tiesioginis poveikis: iš rinkos išimama apie 2 mln. barelių per dieną Irano naftos. Naftos kaina reaguoja atitinkamai.
- Derybų žlugimas Islamabade: JD Vance vadovaujama JAV delegacija nesutarė su Iranu branduoliniame klausime – Iranas atsisakė pateikti aiškius įsipareigojimus. Blokada buvo tiesioginis atsakas į šį žlugimą.
- Kinija prieš blokadą: Pekinas per užsienio reikalų ministrą Wang Yi pareiškė, kad JAV blokada prieštarauja pasaulinės energetikos saugumui. Kodėl Kinijai tai skausminga: ji yra didžiausia Irano naftos pirkėja ir blokada tiesiogiai kerta į jos energetinį saugumą.
- JAV grasino 50% muitais Kinijai po nepatvirtintų pranešimų, kad Pekinas galimai siunčia ginklus Iranui. Gegužės 14–15 d. numatytas Trump–Xi viršūnių susitikimas Pekine, tačiau bet kuris tolimesnis incidentas jį gali sugriauti.
- Rusija ir sankcijos: ES LNG importo draudimas iš Rusijos įsigalioja balandžio 25 d. Naftos produktų draudimas galioja jau nuo sausio 21 d., tačiau kovą 14 siuntų vis tiek atplaukė į ES uostus – vykdymo spragos akivaizdžios.
- OPEC+ balandį padidino gavybą 206 000 barelių per dieną. Sprendimas buvo priimtas dar iki Hormūzo krizės eskalavimo – dabar tas laikas atrodo tiksliai parinktas iš arabų pusės.
IPO radaras
- SpaceX (apimant Starlink ir xAI): Bloomberg balandžio 2 d. pranešė, kad tikslinė vertė viršija 2 trln. dolerių. Konfidencialūs SEC dokumentai pateikti kovo 1 d., roadshow tikimasi birželį. Jei ši IPO įvyks tokia apimtimi, tai bus didžiausia istorijoje.
- Anthropic: pajamos, perskaičiuotos į metinį lygį, viršijo 30 mlrd. dolerių – daugiau nei OpenAI. IPO galimas nuo 2026 spalio, tikslinė vertė – apie 380 mlrd. dolerių, galimas kapitalo pritraukimas – virš 60 mlrd. dolerių.
- OpenAI: IPO tikslas – 2026 metų ketvirtasis ketvirtis, vertinimas apie 1 trln. dolerių. Vidiniai nesutarimai dėl 600 mlrd. dolerių išlaidų plano gali vilkinti procesą.
Ką stebėti rytoj
- Irano atsakas į blokadą: ar bus konkretus karinis veiksmas, ar tik retorika. Tai tiesiogiai lems naftos kryptį artimiausiomis dienomis.
- Kinijos tonas po to, kai Trump pagrasino 50% muitais – oficiali reakcija arba strateginė tyla prieš gegužės viršūnių susitikimą.
- Rusijos atsakymas į JAV 30 dienų paliaubų pasiūlymą Ukrainai – ar Maskva reaguos oficialiai, ar ignoruos.
- Rusijos LNG draudimas įsigalioja balandžio 25 d., liko 11 dienų. Stebėti rinkos pozicionavimą prieš tą datą ir ar ES griežtins naftos draudimo vykdymą.
- SpaceX IPO signalai: bet koks viešas komentaras dėl roadshow tvarkaraščio iš SEC ar Elon Musk.
Meškos komentaras
Hormūzo blokada yra šiandien geriausiai iliustruotas pavyzdys to, apie ką rašome čia nuolat. Tai nėra JAV ir Irano konfliktas dėl branduolinio ginklo – tai bent jau ne vienintelis ir ne pagrindinis jo sluoksnis. Tai amerikiečių metodas priminti pasauliui, kas kontroliuoja naftos srautus. Kinija importuoja Irano naftą ir mokėtų už ją doleriais arba, vis dažniau, juaniais. Blokada tą srautą sugriauna – ir kartu dar kartą siunčia signalą, kad dolerinė sistema kol kas gyva ir dar kandžioja. JAV ir toliau kontroliuoja energetikos vartus, tad ir valiutą, kurią reikia laikyti rezervuose.
Paradoksas – matomas šiandien rinkose – yra tas, kad naftos šokas kenkia ir pačiai JAV ekonomikai. Infliacija grįš, Fed bus spaudžiamas, vartotojų perkamoji galia nukentės. Bet Vašingtono skaičiavimas veikia ilgu laikotarpiu: trumpalaikis ekonominis skausmas yra priimtinesnis nei struktūrinis dedolarizacijos pagreitis. Tą logiką svarbu suprasti – ji kartojasi nuo SWIFT sankcijų prieš Rusiją iki dabar. BTC prie 74 tūkst. dolerių šiandien yra rinkos skaičiavimas, kad tokia logika ilgainiui silpnins dolerio dominavimą. Gali būti, kad klystu. Bet barometras juda.