Rinkų momentas
Sekmadienį biržos uždarytos, todėl atskaitos taškas lieka penktadienis. S&P 500 užsidarė ties 7 743 punktais (+0,51 proc.), Nasdaq ties 27 069 (+0,5 proc.), Dow Jones ties 51 829 (+0,93 proc.). Visi trys indeksai savaitę baigė kilimu.
Naftos penktadienio kritimas buvo pastatytas ant vilties, kuri šeštadienį subyrėjo. WTI savaitę baigė ties 92,41 dolerio, Brent ties 104,32 dolerio už barelį, abu atpigo daugiau nei 2 proc. dėl Irano pasiūlymo atverti Hormūzą. Šeštadienį Trumpas tą pasiūlymą atmetė, tad sekmadienio vakarą atsidarantys ateities sandoriai turės šį sprendimą įkainoti.
Dešimties metų JAV obligacijų pajamingumas savaitę baigė ties 5,18 proc., vos žemiau aukščiausio lygio nuo 2007 metų. Auksas laikosi ties 4 285 doleriais už unciją, dolerio indeksas penktadienį nusileido apie 0,3 proc. nuo savaitės aukštumos.
Bitkoinas savaitgalį stovi vietoje ties 84 000–85 000 dolerių. Sekmadienio rytą jis kainavo apie 84 600 dolerių, prekybos apimtys savaitgaliui įprastai plonos.
Lietuva ir Baltija
Baltarusija svarsto statyti radioaktyviųjų atliekų saugyklą Astravo rajone, prie pat Lietuvos sienos. Tai viena iš trijų galimų vietų, šalia Mogiliovo ir Gomelio sričių, o objektas turėtų būti baigtas 2030–2031 metais. Nepriklausomi ekspertai projekte rado 14 pažeidimų ir perspėja, kad nuotėkiai gali prasidėti per pirmąjį šimtmetį iš numatytų 300 metų. Aplinkos ministerija dar liepą Minskui atsakė, kad poveikio ataskaita neatitinka Espo konvencijos, o Astravo elektrinė nuo Vilniaus yra maždaug už 50 kilometrų.
Evakuacijos pratybos parodė ir pajėgumus, ir spragas. Kauno rajono vicemeras Laurynas Dilys skaičiuoja, kad krizės atveju rajonas galėtų priimti iki 23 000 gyventojų ir juos išlaikyti iki 30 dienų. Pasienio savivaldybės tuo metu kartoja tą pačią problemą: trūksta transporto, o keliai užsikimštų pirmomis valandomis. Pratybose dalyvavo 30 išvykimo ir 30 priėmimo savivaldybių.
Ekspertai ragina apie Rusijos provokacijas informuoti be nereikalingos panikos. Diskusija vyksta tą pačią savaitę, kai premjeras bankus paragino ruoštis atsiskaitymams mobilizacijos metu, tad valstybės komunikacija dabar balansuoja tarp pasirengimo ir baimės kėlimo.
Europa
ES valstybės pagaliau atrakino 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos priemonės Ukrainai. Vengrija šias lėšas blokavo nuo 2023 metų pavasario. 4,7 mlrd. eurų grąžins narėms jų išlaidas, 1 mlrd. eurų skirta bendriems ginklų pirkimams, 900 mln. eurų ES karinės paramos Ukrainai misijai. Galutinį sprendimą pirmadienį turi patvirtinti gynybos ministrai.
Vokietijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko pirmą kartą nuo 2022 metų. Johannas Wadephulas ir Sergejus Lavrovas Niujorke kalbėjosi kiek daugiau nei 20 minučių, susitikimą inicijavo Berlynas. Wadephulas ragino Maskvą stabdyti eskalaciją prieš Europą ir NATO bei susitarti dėl grūdų eksporto Juodąja jūra, tačiau po pokalbio pripažino, kad noro derėtis dėl taikos nepamatė.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius tikisi pratęsti dujų sutartį su Rusija. Belgradas energetikoje ir toliau balansuoja tarp Briuselio ir Maskvos.
Ukraina
Kyjivas atakuojamas trečią parą iš eilės. Naktį į sekmadienį Rusijos dronai apgadino gyvenamuosius namus ir sandėlį, sužeistas vienas žmogus. Charkivo srityje Dergačių bendruomenėje FPV dronas nužudė vairuotoją.
Rusija skelbia užėmusi Marinės kaimą Sumų srityje, Ukrainos kariai tai neigia. Kyjivo teigimu, gyvenvietė tebėra kontroliuojama Ukrainos pajėgų, tad fronto linija šiame ruože faktiškai nepasikeitė.
Derybų kalendorius tuščias. Lavrovas kartoja, kad Rusija savo tikslų pasieks „bet kokiomis aplinkybėmis“, o trišalių derybų Jungtiniuose Arabų Emyratuose data vis dar nepaskelbta. Pagrindinė savaitės naujiena Ukrainai yra ne derybos, o Briuselio atrakinti 6,6 mlrd. eurų.
Geopolitika
Trumpas atmetė Irano septynių dienų planą atverti Hormūzą. „Jie pateikė pasiūlymą, bet aš jį atmečiau,“ sakė JAV prezidentas, pridūręs, kad Iranas nori susitarimo, nes „labai pralaimi“. Teheranas reikalavo atšaukti uostų blokadą, atšildyti įšaldytas lėšas ir panaikinti naftos sankcijas. Abbasas Araghchi atsakė, kad Iranas nuo savo sąlygų nesitrauks ir laukia „galutinio“ atsakymo per tarpininkus.
Po atmetimo Trumpas paskelbė žemėlapį su „Trumpo sąsiauriu“. Tai jau trečias tokio pavadinimo bandymas nuo kovo. Teisiškai tai nieko nekeičia, bet signalas aiškus: Vašingtonas sąsiaurį laiko derybų įkaitu, ne bendru tranzito keliu. „Al Jazeera“ duomenimis, naujų bombardavimų Trumpas tikisi po lapkričio tarpinių rinkimų.
JT Saugumo Taryba vienbalsiai pasmerkė husių atakas prieš Saudo Arabiją. Husiai taiko jūrinę blokadą karalystės tanklaiviams ir smūgiuoja į energetikos infrastruktūrą. Tai antrasis energetikos frontas regione šalia Hormūzo, ir būtent jis paaiškina, kodėl Brent ilgai nesilaiko žemiau 100 dolerių.
Aukšto rango NATO vadas atvirai kalba apie smūgius Rusijos teritorijoje. Aljanso pajėgų Europoje vado pavaduotojas oro pajėgų vyriausiasis maršalas Johnas Stringeris Estijos dienraščiui „Postimees“ sakė: jei ginantis reikės pulti, NATO tai ir padarys. Tuo pat metu estai kritikuoja ISW scenarijų apie Narvos užėmimą kaip nerealistišką, nes jis ignoruoja Estijos kontržvalgybos ir sąjungininkų pajėgumus.
Ką stebėti rytoj
Ateities sandorių atsidarymas sekmadienio vakarą. Penktadienį nafta krito dėl Irano pasiūlymo, šeštadienį jis atmestas. Jei Brent grįš virš 106 dolerių, savaitės vilties premija bus išnykusi per vieną dieną.
ES gynybos ministrų posėdis pirmadienį. Turi būti galutinai patvirtinti 6,6 mlrd. eurų Ukrainai. Jei Budapeštas vėl atras procedūrinių priekabių, tai bus ženklas, kad veto buvo tik atidėtas.
Irano „galutinis“ atsakymas per tarpininkus. Teheranas vis dar laiko duris praviras, tad klausimas, ar ateis nauja pasiūlymo versija, ar eskalacija.
Rugsėjo 30 dienos PCE duomenys. Fed rugsėjį jau kėlė palūkanas iki 3,75–4 proc., o 16 iš 18 narių tikisi dar vieno kėlimo. Aukštas PCE tą tikimybę paverstų beveik užtikrinta.
Pasienio savivaldybių pratybų išvados. Transporto trūkumas kartojamas jau kelias dienas, tad svarbu, ar Vyriausybė jam skirs konkrečių lėšų.
Meškos komentaras
Penktadienį rinka nusipirko Irano pasiūlymą, šeštadienį Trumpas jį išmetė į šiukšlių dėžę ir dar pervadino sąsiaurį savo vardu. Deryboms? Ne, tai kainos kėlimas: hegemonas, kuris nebegali užtikrinti laisvo tranzito visiems, bando parduoti jį kaip savo paslaugą.
Lietuvai ta pati savaitė atnešė pratybas su autobusų trūkumu, bankų mobilizacijos planus ir Minsko atliekyną prie sienos. Periferija ciklo pabaigoje moka dvigubai: per brangstančią energiją ir palūkanas, ir per tai, kad saugumą tenka pirkti pačiai, kol didieji žaidėjai dalijasi sąsiauriais.