# Dienos suvestinė: 2026-04-29
Rinkų momentas
– S&P 500 užsidarė ties 7 129,80 (–0,13%) – diena be aiškios krypties, rinka laukia po uždarymo Microsoft, Amazon, Alphabet ir Meta ataskaitų. – Nasdaq 24 661,95 (–0,01%) – praktiškai sustingęs. Visa savaitės pridėtinė vertė yra didžiųjų technologijų ataskaitose, ne šiandienos seansoje. – Dow Jones 48 815,01 (–0,67%) – seniesiems pramonės sektoriams sunkiausia: aukšta nafta, silpnėjantis vartojimas, brangstantys įvedimai. – Auksas 4 558,40 USD/oz (–1,08%) – tęsiasi pirmadienio korekcija. Rinkos vis dar bando įkainoti scenarijų, kuriame Hormūzas atsidaro per kelias savaites. Struktūriškai ši logika silpna. – BTC 75 350 USD (–1,26%) – kriptovaliuta drebčioja kartu su rizikos apetitu. Jokio savarankiško naratyvo. – Nafta WTI apie 99–103 USD/barelį – per dieną svyravo į abi puses pagal Trumpo signalus dėl Irano pasiūlymo. Geopolitinė premija iš Hormūzo niekur nedingo. – DXY (JAV dolerio indeksas) 98,62–98,7 – arti trijų savaičių aukštumos. Aukštesnė nafta + rizikos bėgimas į dolerį = klasikinis stagfliacinis paveikslas.
Lietuva ir Baltija
– Vaitiekūnas perspėja apie recesiją – finansų ministras pirmadienį pripažino, kad Irano karas Lietuvą jau pasiekia per kuro kainas, ir rengiamos tikslinės priemonės pažeidžiamiausioms grupėms. Verslas spaudžia stipriau: ne tik kuras, bet ir tiekimo grandinių rizika. – Naftos rezervai paleisti – „Orlen Lietuva” išleido 80 tūkst. tonų naftos iš atsargų, dyzelino akcizas laikinai sumažintas. Tai trumpalaikis amortizatorius, ne sprendimas. Atsargos baigsis greičiau, nei karas. – JAV ginklų sandoris – Valstybės departamentas balandžio 22 d. patvirtino 152 papildomų AIM-9X Block II raketų pardavimą Lietuvai, bendra suma su ankstesniu kontraktu – 214 mln. USD. Skirta NASAMS oro gynybai. Tiekimo grafikas – atviras klausimas, Iranas konkuruoja dėl tų pačių JAV gamybos pajėgumų. – LRT protestas – per 10 000 žmonių susirinko Katedros aikštėje prieš Seimo svarstomas LRT įstatymo pataisas. EBU paskelbė ataskaitą, parodančią, kad viešasis transliuotojas Lietuvoje stiprina, o ne silpnina privačią žiniasklaidą. Politinis kontekstas akivaizdus – institucinio nepriklausomumo kova. – Gynyba 5,38% BVP – 2026 m. biudžete – 4,79 mlrd. eurų gynybai. Tai NATO čempiono lygis, bet skaičiai turi prasmę tik su realiu tiekimu, o tiekimas nuo balandžio darosi nepatikimas.
Europa
– ECB posėdžio antra diena – sprendimas paskelbiamas šiandien 14:15 CET, Lagarde spaudos konferencija 14:45. Rinka įkainojo palūkanų išlaikymą (refinansavimo norma 2,15%, indėlių 2,0%), bet visi laukia signalų dėl birželio. Vasaros didinimo tikimybė augo dėl Irano sukelto stagfliacinio spaudimo. – „Sluoksnių pyragas šokų” – Lagarde formuluotė balandžio mėnesį: karas, energetika, tarifai, augimo stabdis. ECB negali būti tikras dėl nė vieno kintamojo. – EU-ASEAN ministrų susitikimas – balandžio 27–28 d. Briuselis stiprina ryšį su Pietryčių Azija, ieškant prekybos diversifikacijos. Tai struktūrinis žingsnis, ne taktinis.
Ukraina
– Frontas verda – 189 kovos susidūrimai per parą, 84 oro smūgiai, 234 valdomos bombos, 8 409 dronai, 3 019 artilerijos atakų. Rusija spaudžia Pokrovsko, Kramatorsko, Kostiantynivkos kryptimis. Ukrainos oro gynyba ploniausia ten, kur reikia daugiausiai. – Bendri Rusijos nuostoliai – 1 328 820 personalo nuo 2022 m. vasario 24 d., per parą – 1 180. Tempas išliko aukštas net be didesnių operacijų. – Derybos sustojusios – JAV tarpininkavimas faktiškai įstrigęs dėl Irano karo. Ukraina siūlo įšaldyti pagal dabartines linijas, įskaitant Donbasą; Rusija reikalauja perduoti Donecko regiono likučius. Pozicijos toliau viena nuo kitos, o Vašingtonas blaškosi tarp dviejų teatrų.
Geopolitika
– Trumpas svarsto Irano pasiūlymą – Teheranas per Pakistaną perdavė: atidarome Hormūzą, branduolinius klausimus atidedame karui pasibaigus. Rubio sako, kad „pasiūlymas atrodo geriau” nei ankstesni. Tačiau Trumpas reikalauja, kad branduolinė programa būtų derybų pradžioje, ne pabaigoje. – „Žlugimo būsena” – Trumpo socialinių tinklų komentaras: Iranas pats pripažino esąs „kolapso būsenoje”. Diplomatinio žaidimo eiga – stipresnis derasi viešai, silpnesnis tyli. Bet derybinės pozicijos nėra tas pats, kas faktinė pozicija. – Hormūzas vis dar uždarytas – komercinis srautas pratekantis tik atskirais koordinuotais konvojais (Idemitsu Maru – Saudo Arabijos kroviniai, 2 mln. barelių, balandžio 17 d.). IEA šį šoką vadina „didžiausiu tiekimo šoku istorijoje”. – Kinija perka, ką gali – Pekinas toliau perka sankcionuotą Irano naftą per šešėlinį laivyną. Tai ne tik pajamos Teheranui – tai tylus pareiškimas, kad sankcijų sistema nebėra vientisa. – JAE traukiasi iš OPEC – Abu Dabis vakar paskelbė, kad nuo gegužės 1 d. palieka tiek OPEC, tiek OPEC+. Antra pagal didumą rezervinė pajėga grupėje – ir Saudo Arabijos lyderystės simbolinis smūgis. „Atlantic Council” tai vadina „ilgai brendusiu” žingsniu – Persijos įlankos solidarumo pabaiga, ne tik naftos klausimas. – Strateginė konjunktūra – Maskvos ir Pekino prekyba viršys 220 mlrd. USD 2026 m., bet antrinės sankcijos kinų bankams jau lėtina ekspansiją. Sistema fragmentuojasi – ir tai matosi kainose: nafta aukšta, doleris stiprus, auksas korekcijoje, ne pabėgime.
Centriniai bankai
– Fed laiko 3,50–3,75% – sprendimas su 8 prieš 4 dalyba, paskutinis kartas, kai keturi disidentai – 1992 m. spalis. Stephen Miran norėjo karpyti 25 b. punktais; Hammack, Kashkari, Logan nesutiko su „švelnėjimo signalo” formuluote pareiškime. – Powell lieka, bet ne pirmininku – jo kadencija baigiasi gegužės 15 d., bet pasiliks gubernatoriaus pozicijoje „neapibrėžtam laikui”. Tai nestandartinis žingsnis – signalas, kad pereinamasis laikotarpis bus nepatogesnis nei tikėtasi. – Warshui – partinė pergalė – Senato bankininkystės komitetas patvirtino 13:11 pagal partijos linijas. Plenuminis balsavimas Senate dar prieš akis, bet politinė trajektorija aiški. – ECB šiandien – Frankfurte sprendimas paskelbiamas po pietų. Detalės papildys vakarykštį suvestinės rytojaus paveikslą.
IPO radaras
– Anthropic 800 mlrd. USD – vertinimas balandžio mėnesį padvigubėjo nuo 380 mlrd. USD vasario raunde. ARR – 30 mlrd. USD (balandžio 7 d. paskelbta), trigubai daugiau nei 2025 m. pabaigoje. Pirmas kartas, kai Anthropic pajamomis aplenkia OpenAI. IPO tikslas – spalis, planuojama pritraukti virš 60 mlrd. USD. – OpenAI 730–852 mlrd. USD – vasario 110 mlrd. USD raundas. IPO galimas birželį. ARR – apie 25 mlrd. USD. Investuotojai jau nervinasi, kad Anthropic spaudimas keičia konkurencinę dinamiką. – Stripe nesirengia – Polymarket vertina 97,5% tikimybe, kad H1 2026 IPO neįvyks. Vertinimas perkopęs 150 mlrd. USD, bet John Collison sausį pasakė: „neskubame”. – Databricks 134 mlrd. USD – uždaryti 5 mlrd. USD finansavimo, papildomai 1,8 mlrd. USD skolos. ARR – 5,4 mlrd. USD, augimas 65% per metus, teigiamas laisvas pinigų srautas. Vienintelis šios rinkos žaidėjas, kurio finansiniai rodikliai veikia visomis kryptimis.
Analitikų balsai
– Lyn Alden (Macro newsletter, „A Flywheel of Chaos”, 2026 kovo–balandžio leidiniai): savistiprinanti geopolitinių krizių dinamika kelia iššūkį jos pačios „laipsniško spausdinimo” tezei. Karas su Iranu nėra atskiras šokas – tai sudedamoji dalis sistemos, kurioje skola, energetika ir geopolitika viena kitą stiprina. Šaltinis: Lyn Alden, March 2026 Newsletter – Doomberg („Durable Energy Dominance”, 2026-04-28): visi karai – energetiniai karai. JAV stiprybė ne naftoje (kur eksportuotojo pajėgumai riboti), o gamtinėse dujose. Tai paaiškina, kodėl Vašingtono atsakas Iranui yra finansinis ir karinis, bet ne SPR išleidimas. Šaltinis: Doomberg, Durable Energy Dominance – Tavi Costa (X/Twitter, 2026-04-28): žemės ūkio prekės pralaužia beveik 20 metų pasipriešinimo lygį. Kai energetika juda, maistas seka. Jei Hormūzas tęsis – inflacijos vairai vis dar po vandeniu. Šaltinis: Tavi Costa @TaviCosta
Ką stebėti rytoj
– Big Tech ataskaitos – Microsoft, Amazon, Alphabet, Meta po šiandienos uždarymo, Apple – rytoj. Šios keturios kompanijos sudaro reikšmingą indeksų svorį. Reakcija pasakys, ar Fed pauzė ir Irano karas jau dvelkia įmonių prognozėse. – Lagarde formuluotė – kiekvienas žodis apie birželį svarbus. Jei pareiškime atsiras „budrumas” arba „artimiausi mėnesiai” – rinka skaitys kaip artėjantį didinimą. – Trumpo atsakymas Iranui – pažadėjo „labai greitai”. Atmetimas grąžins naftą virš 105 USD; priėmimas (mažai tikėtinas) numuš geopolitinę premiją per kelias dienas. – Ukrainos derybinė pozicija – ar Kijevas išlaikys reikalavimą įšaldyti dabartines linijas, jei JAV spaudimas augs dėl Irano? Tai kietas testas Zelenskio principinei pozicijai. – Senato balsavimas dėl Warsho – plenumas dar prieš akis. Greita patvirtinimo eiga reikštų, kad politinis susitarimas dėl Fed yra už scenos, net jei ne ant popieriaus. – Saudo Arabijos atsakas dėl JAE – pirmasis viešas Rijado komentaras dėl OPEC trauktis bus signalas, ar grupė toleruos, ar atsakys. Tylėjimas reikštų, kad sprendimas seniai derintas. Aštrus atsakas – kad fragmentacija greitėja.
Meškos komentaras
Šiandienos rinkos – stagfliacinio režimo nuotrauka, tik be panikos. Doleris stiprus, nafta brangi, auksas korekcijoje, akcijos sustingusios. Tai nėra normali kombinacija – paprastai stiprus doleris numuša naftą, o aukšta nafta meta auksą į viršų. Dabar visi keturi judėjimai veikia vienu metu, nes kiekvienas turi atskirą katalizatorių: doleris – saugaus prieglobsčio paklausa, nafta – Hormūzas, auksas – per anksti įkainotas taikos scenarijus, akcijos – laukimas Big Tech ataskaitų. Kai keturi kintamieji turi keturis nepriklausomus naratyvus, sistema yra ne stabili, o sustingusi. Sustingimas nėra ramybė.
Fed disensas su keturiais balsais yra svarbesnis nei pati palūkanų norma. Pirmą kartą nuo 1992 m. spalio Komitetas dalijasi į dvi prieš dvi puses – vieni nori karpyti, kiti nesutinka su švelnėjimo signalu. Tai nėra techninis nesutarimas, tai institucinė tampymo įtampa: realioji ekonomika prašo skirtingo nei rinkų rizikos turtas. Powell lieka gubernatoriaus pozicijoje – vadinasi, perdavimas Warshui nebus ceremonialus. Įdomiausia, kad Anthropic ir Lyn Alden „flywheel of chaos” tezės šiuo momentu kalba apie tą patį dalyką: sistema, kurioje krizės nebėra atsitiktinės, o struktūriškai susijungusios. Tarp jų stovi Lietuva su 5,38% BVP gynybai, paleidžiamomis naftos atsargomis ir LRT protestais Katedros aikštėje. Maža šalis didelėje audroje – kuri pirmiausia turi rūpintis tuo, ką gali kontroliuoti.