Hormuz paliaubos baigiasi rytoj. Naftos šokas stumia pasaulinį likvidumą žemyn – o centriniai bankai dar nesprendė, ką daryti.
⚡ Hormuz: paliaubos baigiasi balandžio 22 d. – didžiausias naftos tiekimo sutrikimas istorijoje
Dviejų savaičių paliaubos tarp JAV ir Irano baigiasi rytoj. Iranas nesiunčia delegacijos į Islamabadą. JAV karinis laivas sekmadienį sulaikė Irano konteinerį Omano įlankoje. Abi šalys kaltina viena kitą paliaubų pažeidimu. Tai nėra diplomatinis incidentas – tai struktūrinis rinkų klausimas.
Tarptautinė energetikos agentūra Hormuz krizę jau įvardija kaip didžiausią naftos tiekimo sutrikimą istorijoje. Sąsiauris kontroliuoja apie 20% viso pasaulinio naftos ir suskystintų gamtinių dujų tiekimo. Blokada tęsiasi nuo vasario 28, kai JAV ir Izraelis pradėjo oro operaciją prieš Iraną ir likvidavo Khamenei. Kiekvienas $10 naftos kainos augimas atima apie 3% pasaulinio finansinio likvidumo (Michael Howell). Ir likvidumas jau mažėja nuo 2025 m. IV ketvirčio – prieš prasidedant šiam karui.
Mechanizmas paprastas: energetikos šokas perkelia pinigus iš finansinio sektoriaus į realią ekonomiką, sutraukia kredito sąlygas ir spaudžia rizikos turtų kainas. Jei paliaubos žlugs rytoj – naftos šokas atsinaujins, likvidumo krizė pagilės, o centriniai bankai susidurs su stagfliacine dilema, kuriai nėra gero sprendimo.
🇺🇸 Fed – „Laukiame ir stebime”
Kovo 18 d. FOMC posėdyje palūkanų norma liko nepakitusi. Powellas nesiunčia signalų nei kirtimui, nei kilimui – „dabartinė pozicija atitinka tikslus.” Tačiau kulisyse Fed jau vykdo apie $40 mlrd. per mėnesį iždo vertybinių popierių pirkimų. Lyn Alden tai vadina „laipsniško spausdinimo” era – oficialiai nepaskelbtą kiekybinį palengvinimą (KP), bet veikiantį kaip toks. Karo finansavimo poreikis ir augantis deficitas daro šią politiką vis sunkiau sustabdomą.
Arthur Hayes identifikuoja du scenarijus, kurie priverstų Fed spausdinti agresyviai: dirbtinio intelekto sukelta darbo rinkos deterioracija, dėl kurios bankų balansuose atsiranda sutrikusių aktyvų, arba karinis deficitas, kurio rinkos negali absorbuoti be Federalinio rezervo įsikišimo. Abi sąlygos vystosi tuo pačiu metu.
🇪🇺 ECB – „Sluoksniuotų šokų” spąstai
Christine Lagarde balandžio 20 d. Berlyne kalbėjo apie Hormuz krizę kaip apie „didžiausią naftos tiekimo sutrikimą istorijoje” pagal Tarptautinę energetikos agentūrą. Sprendimas artėja (apytiksliai gegužės 1 d.), bet kryptis neaiški: CNBC balandžio 16 d. rašė apie ECB susidūrimą su „sluoksniuotais šokais.” Klasikinė stagfliacinė dilema – kelti normą ir spausti ekonomiką, mažinti ir rizikuoti infliacijos praradimu. Italijos–Vokietijos obligacijų palūkanų skirtumas – rodiklis, kurį reikia stebėti.
Svarbus žingsnis: nuo balandžio 25 d. įsigalioja ES draudimas trumpalaikėms Rusijos suskystintų gamtinių dujų sutartims. Tai tiesiogiai veikia energetikos kainas Europoje ir ECB infliacijos skaičiavimus.
Sintezė
Fed ir ECB veikia skirtingomis sąlygomis. Fed turi dolerio kaip pasaulinės rezervinės valiutos buferį – gali leisti infliacijai šiek tiek viršyti tikslą. ECB to neturi. Divergencija reiškia galimą kapitalo srautą iš euro į dolerį arba auksą. Bet DXY silpnėja – tai rodo, kad rinka laiko lažybas ant karo deficito spausdinimo naratyvo, kuris nugali „doleris kaip prieglobstis” logiką.
🛢️ Vidurio Rytai / Energetika
Paliaubos baigiasi balandžio 22 d. Iranas nepasuntė delegacijos į Islamabadą. JAV karinis laivas sulaikė Irano konteinerį Omano įlankoje sekmadienį – Teheranas reikalauja nedelsiant paleisti laivą. Abi šalys kaltina viena kitą. Jei karas atsinaujins, naftos kaina vėl šoks, OPEC+ padidinimas bus fiziškai neutralizuotas, o Europoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje – naujas energetikos šokas. Struktūrinis faktas, kuris lieka net ir „taikos” scenarijuje: Hormuz kaip pasaulinė infrastruktūra parodė savo pažeidžiamumą visam pasauliui. Tai nepasikeis.
🇺🇦 Ukraina
Velykų paliaubos žlugo visiškai. Ukrainos kariuomenė užfiksavo beveik 7 700 Rusijos pažeidimų per 32 valandas – daugiau kaip 6 000 dronų atakų ir per 1 300 artilerijos smūgių. Diplomatinis frontas stovėjo vietoje: JAV derybos dėl Ukrainos efektyviai pristabdytos, Washingtono dėmesys sutelktas į Iraną. Rusija reikalauja Donbaso – Ukraina siūlo užšaldyti dabartinius fronto kontūrus. Karo belaisvių keitimas balandžio 11 d. – 175 iš kiekvienos pusės per Jungtinių Arabų Emyratų tarpininkavimą – liudija, kad minimalus kontaktas išlieka. JAV ir Ukrainos koordinavimo centras įkurtas Paryžiuje – techninis žingsnis, ne politinis sprendimas. Realaus taikos horizonto nėra.
🇨🇳 Kinija / JAV
JAV Aukščiausiasis Teismas vasario 20 d. pripažino „abipusių” muitų IEEPA pagrindu neteisėtais – Trumpo administracija priversta ieškoti alternatyvių teisinių priemonių. Vykdomi Section 301 tyrimai, klausymai – balandžio 28 d. Taivanas gavo naują susitarimą: muitas sumažintas nuo 20% iki 15%, puslaidininkiams – išimtys. Šis išskyrimas rodo aiškią JAV strateginę logiką: puslaidininkių tiekimo grandinė svarbiau nei tarifo principinis nuoseklumas.
🇷🇺 Rusija / Sankcijos
Rusijos naftos pajamos kovo mėnesį beveik padvigubėjo – karo sukeltų kainų augimo ir laikino sankcijų sušvelninimo dėka. OFAC balandžio 17 d. pratęsė Rusijos naftos sandorių licenciją iki gegužės 16 d. Paradoksas: karas, kurį JAV kariuomenė veda prieš Iraną, padidina Rusijos naftos kainos premiją. Maskva pasyviai laimi finansiškai iš Vašingtono karinės kampanijos. Nuo balandžio 25 d. ES draudimas trumpalaikėms Rusijos suskystintų gamtinių dujų sutartims įsigalioja – Europa turi rasti alternatyvų.
🇪🇺 Europa politiškai
Macronas ir Merz balandžio 17 d. Paryžiuje sušaukė 49 valstybių susitikimą dėl gynybinės operacijos Hormuz sąsiauryje. Vokietija sutinka dalyvauti, bet reikalauja teisinio pagrindo – Bundestago leidimo arba JT Saugumo Tarybos rezoliucijos. Gilesnis plyšys: Macronas ir Merz nesutaria dėl euroobligacijų ir ES–MERCOSUR laisvosios prekybos sutarties. Struktūrinė tikrovė ryški: Europa priklauso nuo Hormuz, bet negali veikti be JAV politinio dengimo. Priklausomybė eksponuota.
🌍 OPEC+ ir kita
OPEC+ nuo balandžio didina gamybą +206 000 barelių per parą – Saudo Arabija ir Rusija po +62 000. Kito posėdžio data – gegužės 3 d. Logika: didinimas tęsia kvotos atgavimą pagal ilgalaikius planus. Bet Hormuz apribojimas šį fizinį didinimą automatiškai neutralizuoja – galima gamyba ir pristatomas kiekis yra skirtingi dalykai, kol sąsiauris kontroliuojamas.
- Gynybos biudžetas – rekordas: 2026 m. Lietuva skiria 5,38% BVP gynybai – 4,9 mlrd. eurų. Tai antra pagal dydį pozicija valstybės biudžete po socialinės apsaugos ir sudaro ~14% visų išlaidų. Pirmosios HIMARS ir NASAMS baterijos pristatomos šiemet. Skaičiai virsta konkrečia karinio pajėgumo realybe.
- NATO ir Trumpo signalai: Balandžio 8 d. NATO generalinis sekretorius lankėsi Baltuosiuose rūmuose po Trumpo grasinimų palikti aljansą. Linas Kojala (Geopolitikos ir saugumo studijų centras) viešai įspėja: „Negalime leisti JAV formaliai ar neformaliai pasitraukti iš NATO – tai būtų pražūtinga rytinio flanko šalims.” Klausimas, kuris šią savaitę ypač svarbus: ar Trumpo NATO skepticizmas yra derybinė pozicija, ar strateginis posūkis?
- BRELL – vieneri metai: 2025 m. vasario 8 d. Baltijos valstybės atsijungė nuo Rusijos elektros energetikos žiedo ir prisijungė prie Kontinentinės Europos tinklo. Vienerių metų perspektyvoje – sistema veikia patikimai. 70% Lietuvos importuojamų suskystintų gamtinių dujų – iš JAV. Energetinis nepriklausomumas pasiektas, bet ne absoliutus.
- Hormuz ir Lietuva – ryšys, matomas tik iš Vilniaus: Lietuva nepriklauso nuo Rusijos dujų, bet priklauso nuo JAV suskystintų gamtinių dujų tiekimo – kurio rinkos kaina formuojama atlantinėje rinkoje, tiesiogiai paveiktoje Hormuz krizės. Energetinis nepriklausomumas nuo Rusijos nereiškia atsiejimo nuo pasaulinės energetikos rinkos įtampų.
- Baltijos gynybos linija: Lietuva rengia trijų ešelonų kliūčių barjerų sistemą – Baltijos gynybos linijos projektas su integravimu į NATO planus iki 2030 m. Tai investicija į laiko pirkimą karo pradžioje, ne į galutinę gynybą.
- Lietuvos – JAV ryšys ir kontekstas: Prezidentas Nausėda kovo 27 d. Tartu akcentavo, kad transatlantinis ryšys „turi išlikti produktyvus ir abipusiai naudingas.” Formuluotė rodo, kad ryšys dabar grindžiamas derybine nauda, ne istorine ištikimybe. Tai nauja geopolitinė tikrovė Lietuvai.
📈 Prognozė: 2–4 savaitės
Auksas: Jei paliaubos žlugs ir karas atsinaujins – kaina gali testuoti $5 000. Invalidacijos sąlyga: laikina taika ir griežtesnė Fed retorika → korekcija iki $4 600.
BTC: $77 500 – pirmasis pasipriešinimo lygis. Jei sulaužomas – kitas žingsnis $80–82K. Žemyn: jei likvidumo ciklas tęs kritimą be Fed signalų – $70K testas realus. Diapazonas: $65–85K artimiausiomis savaitėmis.
DXY: Palaikymas 97,6 – kritiškas. Jei laiko – atšokimas į 99–100. Jei laužasi – 95 zona. Priklauso nuo naftos kainos ir Fed komunikacijos.
S&P 500: Jei karas atsinaujins – greitas grįžimas į 6 500 ar žemiau. Jei taika – techninis sunkumas prie 7 000–7 200 (pasipriešinimo zona). VIX 18,87 rodo nervingumą, bet dar ne paniką.
🔴 Stovykla A: Naftos šokas → likvidumo krizė → rinkų spaudimas (Howell + Zeberg)
Mechanizmas aiškus: kiekvienas $10 naftos kilimas atima 3% likvidumo. Ciklas jau krito prieš krizę. Recesijos signalai visi žali. Fed atsilieka nuo kreivės. Rizikos turtai spaudžiami žemyn pirmiausia – tik vėliau, kai krizė peraugs į bankų stresą ar valstybių finansavimo problemą, seks masyvus spausdinimas. Laiko seka: pirmiausia skausmas, tada infliacinis išgelbėjimas.
🟢 Stovykla B: Karas → deficitas → spausdinimas → BTC ir auksas aukštyn (Hayes + Gromen)
Abi stovyklos sutinka dėl galutinio rezultato – skirtumai tik dėl laiko ir sekos. Hayes ir Gromen teigia: karas reikalauja deficito finansavimo, kurį rinkos negali absorbuoti savarankiškai – Fed įsikiš anksti. Gromen prideda struktūrinį argumentą: petrodoleriaus sistema jau suyra, naftos eksportuotojai pereina prie aukso. Hormuz krizė šį procesą pagreitina.
🟡 Kas sprendžia konfliktą?
Klausimas yra apie seką, ne apie galutinę kryptį. Ar likvidumo krizė priverstų Fed spausdinti greičiau, nei planuota (greita stovyklos B pergalė), ar ji padarys žalą rinkoms pirmiau, nei spausdinimas prasidės (stovyklos A laikinas teisumas)? Rytojaus įvykis – Irano paliaubų galiojimo pabaiga – yra pirmasis konkretus testas: kaip naftos kainų šokas paveiks Fed komunikacijos galimybes?
🔵 Papildomas konfliktas: ECB stagfliacinė dilema
ECB sprendimas gegužę – pirmas didelio centrinio banko testas stagfliacijai. Kilti ir spausti Pietų Europos ekonomikas bei obligacijų rinkas. Mažinti ir rizikuoti infliacijos spirale. Fed gali sau leisti neutralumą – dolerio privilegija. ECB – ne. Todėl gegužės ECB sprendimas yra rinkų teleskopas į centrinių bankų koordinacijos – ar jos nebuvimo – realybę 2026 m.
🌊 Howell likvidumo ciklas
Pikas – 2025 m. IV ketvirtis. Dabar nusileidžiančiojoje 65 mėnesių sinuso kreivės fazėje. JAV likvidumas krintantis, Kinija – potencialiai augantis, bet nepakankamas kompensavimui. Dugnas – apytiksliai 2027 m. vidurys. Naftos šokas šį nuosmukį pagreitina.
📉 Zeberg recesijos modelis
Visos 5 ankstyvo perspėjimo lemputės – žalios. 2025 m. IV ketvirtis – gamyba ir pervežimai pasuko žemyn. 2026 m. I ketvirtis – darbo rinka pradeda lūžti. Modelis panašus į 2007-ąjį: lėtas, nuoseklus posūkis – ne staigus išorinis šokas. Recesija Q2 2026 galima.
₿ BTC ciklas
ATH $125 835 – 2025 m. spalio 6 d. Nuo tada –40%. Istorinis modelis po ciklo viršūnės: 12–18 mėnesių konsolidacijos fazė, vėliau naujas augimas. Tai reikštų kaupimo fazę per 2026 m. ir potencialų naują augimą 2027 m. Hayes prognozuoja diapazoną $60–90K, kol Fed nepradeda masyvaus spausdinimo.
🏛️ Galios fazė
JAV pirmą kartą nuo 2003 m. veda tiesioginę karinę operaciją prieš branduoliai artimą valstybę. Koalicija dėl Hormuz gynybos (Europa, Saudo Arabija, Pakistanas kaip tarpininkai) rodo, kad JAV veikia ne viena. Tai ir stiprybė, ir silpnybė: multipoliarinė diplomatija reiškia, kad JAV nebegali vienpusiškai diktuoti tempo. Karinis pajėgumas testuojamas dviem frontais – Iranas ir Ukrainos parama – vienu metu.
💸 Skolų sienų laikrodis
JAV federalinis deficitas auga, karo finansavimas – papildomas slėgis. 2025–2027 m. – sunkus korporatyvinių ir suverenių obligacijų refinansavimo laikotarpis. Fed „laipsniško spausdinimo” programa ($40 mlrd. per mėnesį) yra de facto skolų monetizavimas. Lygtis: didesnis deficitas + didesnis spausdinimas = ilgesnė infliacija + silpnesnis doleris + auksas ir BTC struktūriniame palaikyme.
- Bal. 22 Irano paliaubų galiojimo pabaiga. Ar karas atsinaujins? Svarbiausi rinkų klausimas. Nafta, auksas, DXY reaguos iš karto. Pratęsimas – trumpalaikis ralis. Karo atnaujinimas – naftos šokas ir korekcija.
- Bal. 24 JAV asmeninio vartojimo išlaidų (AVI) infliacija. Pagrindinis Fed stebimas rodiklis. Jei naftos kainos jau persiduoda per tiekimo grandinę – skaičius bus aukštas. Tai paveiktų Fed komunikacijos toną.
- Bal. 25 ES draudimas Rusijos suskystintų gamtinių dujų sutartims įsigalioja. Kaip Europa prisitaikys? Dujų kainos ir Italijos–Vokietijos obligacijų palūkanų skirtumas – abu rodikliai stebimi.
- Bal. 28 USTR tarifų klausymai. Kinija, Taivanas, Pietryčių Azija. Puslaidininkių sektorius ypač jautrus – bet Taivano susitarimas rodo, kad Vašingtonas gali būti pragmatiškas, kai reikia.
- Geg. 1 ECB palūkanų sprendimas. Kilti, laikyti ar mažinti? Pirmas didelio centrinio banko testas stagfliacijoje. Italijos–Vokietijos obligacijų palūkanų skirtumas prieš sprendimą – ankstyvasis signalas.
- Nuolat BTC $77 500 lygio bandymas. Sulaužymas patvirtintų tęsinį į $80–82K. Atsitraukimas – $70K testo tikimybė auga.
- Nuolat DXY 97,6 palaikymo laikymasis. Laužasi – dolerio silpnėjimas pagreitės, auksas gali testuoti $5 000 anksčiau nei tikėtasi.