Dienos suvestinė 2026-04-15

pagal

Rinkų momentas

  • S&P 500 – 6 967, +1,18% (antradienio uždarymas). Nasdaq +1,96%, DJI +317 tašk. Ūpas: atsigavimas ant Irano derybų vilties – Trumpas užsiminė, kad Teheranas nori kalbėtis – rinkos tuoj pat suprato teisingai.
  • WTI nafta – 90,92 USD/bar. šiandien, nukritusi nuo beveik 100 USD savaitės pradžioje. Kai JAV blokada paskelbta – nafta šoko. Kai Baltieji Rūmai užsiminė apie antrą derybų ratą – krito žemyn. Apie 8% per kelias dienas. Tiek kainuoja vienas Trumpo įrašų.
  • Auksas – 4 850 USD, beveik be pokyčių. Nesijaudina ir nenori jaudintis – žiūri į kitą horizonto lygį.
  • BTC – 74 255 USD, -0,29%. Testuoja 75 000 USD ribą jau kelias dienas, nepralaužia, bet ir nekrenta.
  • DXY – apie 98,3, septintos iš eilės nuosmukio sesijos. Žemiausias lygis nuo vasario pabaigos, prieš karo pradžią. Rinka tiki, kad Irano krizė išsispręs – ir doleris nebeveikia kaip automatinė saugi prieglobsčio valiuta.

Lietuva ir Baltija

  • Gynybos biudžetas 2026 – 4,79 mlrd. EUR, 5,38% BVP. Tai 43% daugiau nei 2025-aisiais ir didžiausia gynybos suma, kurią Lietuva skyrė nepriklausomybės istorijoje. Šis skaičius nėra politinis signalas – tai struktūrinis sprendimas: ekonomika persiorientuoja į gynybą kaip nuolatinį elementą.
  • Mokesčių reforma – Prezidentas pasirašė pakeitimus: progresinė pajamų mokesčio sistema (20% iki 36 vidutinių darbo užmokesčių, 25% nuo 36 iki 60), draudikų saugumo įnašas 10% nuo premijų. Papildomi ~500 mln. EUR per metus gynybos fondui. Galima ginčytis dėl paskirstymo, bet kryptis aiški.
  • Baltijos premjerų susitikimas – Balandžio 17 Taline: Lietuva, Latvija, Estija aptars Rail Baltica pažangą ir regioninį saugumą. Rutininis formatas, bet šį kartą virš regiono skraido Prancūzijos Rafale ir Rumunijos F-16 – kontekstas kitoks.
  • NATO infrastruktūra regione – Estija pasirašė su Lockheed Martin dėl 3 papildomų HIMARS (prie 6 turimų). Prancūzija – 2 Rafale į Šiaulius, Rumunija – 6 F-16 į tą pačią bazę. Gynybinis sluoksnis tankėja.

Europa

  • ECB – paskutinis sprendimas kovo 19-ą: palūkanos laikosi (2,00/2,15/2,40%). Infliacijos prognozė 2026-iems peržiūrėta aukštyn iki 2,6% – visų pirma dėl energijos kainų po karo Vidurio Rytuose. Augimas revizuotas žemyn iki 0,9%.
  • Vokietija – €500 mlrd. infrastruktūros programa vykdoma, biudžeto deficitas auga iki 3,7% BVP nuo šių metų. Fiskalinis susilaikymas, kuris buvo Vokietijos prekės ženklas, baigėsi.
  • Lagarde – kalbama apie ankstyvą pasitraukimą iš ECB pirmininko posto. Jei Prancūzija ir Vokietija jau dabar kovoja dėl įpėdinio – tai yra politinė kova dėl pinigų politikos krypties, ne personalo klausimas.
  • Šiaurės–Baltijos gynybos memorandumas – 10 šalių (Vokietija, Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva, Švedija, Norvegija, Suomija, Islandija, Danija) pasirašė bendros karinės struktūros gaires. Tyliai, be didelio PR – tai paprastai reiškia, kad rimta.

Ukraina

  • Frontas – 125 kovos susidūrimai per balandžio 14-ą. Rusija intensyvina: 10 256 droneriai per vieną parą. 820 Rusijos kariuomenės nuostoliai.
  • Dnipras – balandžio 15-oji paskelbta gedulo diena po ryte įvykdytos atakos. Nakties serijoje – 129 dronai ir 4 Kh-59/69 raketų.
  • Derybų padėtis – Vakarų koalicija pasiūlė paliaubų stebėjimo mechanizmą, Rusija reikalauja viso Donbaso regiono prieš bet kokį dokumentą. Šių pozicijų atstumas nesiaurėja.
  • Finansavimas – ES skyrė €90 mlrd. dvejiems metams (€60 mlrd. karinei pagalbai). NATO svarsto papildomus $15 mlrd. 2026-iems. Europa finansuoja karą, tačiau frontas stovi.

Geopolitika

  • Hormūzo krizė – JAV karinio jūrų laivyno blokada Irano uostams nuo balandžio 12 (Vance paskelbė derybų žlugimą, Trumpas tuoj pat pareiškė blokadą). Iranas uždaro sąsiaurį nuo vasario 28 – kai prasidėjo JAV–Izraelio karas. Svarbu: JAV blokuoja tik Irano uostus, ne patį sąsiaurį – kiti laivai plaukia laisvai.
  • Naftos krizė kaip precedentas – IEA vertina Hormūzo uždarymą kaip didžiausią energetikos trikdį nuo septintojo dešimtmečio. OPEC+ balandžio 5 susitarė didinti gavybą 206 tūkst. bar./d. – bet kelių narių (Saudo Arabija, JAE, Kuveitas, Irakas) infrastruktūra nukentėjusi; atkurti pratrūkimus bus mėnesiai.
  • Kinija – pavadino JAV blokadą „pavojinga ir neatsakinga”. Pranešama (neverifikuota), kad Pekinas ruošia ginklų siuntą Teheranui. Trumpas grasina 50% muitais – kol kas žodžiu.
  • JAV–Kinija muitai – 10% bazinis tarifas pratęstas iki lapkričio 2026, bet efektyvūs kumuliatyvūs tarifai ant dalies kinų prekių viršija 100–145%. USTR pradėjo naujus Section 301 tyrimus (svarstymai balandį–gegužę).
  • Rusijos naftos pajamos – kovo mėn. iškastinio kuro eksporto pajamos: €713 mln. per dieną, +52% per mėnesį. Rosneft ir Lukoil – sankcijų sąraše nuo spalio 2025. Rezultatas: pajamos auga. Kažkas sandorius sudaro, ir tas kažkas yra Indija bei Kinija per BRICS atsiskaitymų infrastruktūrą.

IPO radaras

  • Anthropic – $380 mlrd. vertinimas po vasario $30 mlrd. raundo (GIC ir Coatue). Aktyvios derybos su Goldman Sachs ir JPMorgan dėl IPO spalio mėnesį, tikslinis vertinimas $400–500 mlrd. Metinis pajamų srautas: $19 mlrd. (kilimas iš $9 mlrd. 2025-ųjų pabaigoje – dvigubinimas per ketvirtį).
  • OpenAI – $500 mlrd. vertinimas, Altmanas renka $50 mlrd. iš Vidurio Rytų fondų. Tikslinis IPO vertinimas $750–830 mlrd. Tai – iš privataus kapitalo į valstybės fondus, kas savaime yra geopolitinis signalas.
  • Stripe – $91,5 mlrd., signalizuoja IPO H1 2026. Jei išeis, bus pirmas didelis technologijų IPO šiais metais ir aiškus rinkos nuotaikų rodiklis.

Ką stebėti rytoj

  • Antrojo Irano derybų rato data – ar Vašingtonas patvirtins konkretų laiką. Nuo to priklauso naftos kaina ir rinkų nuotaika artimiausias kelias dienas labiau nei bet koks makro duomuo.
  • DXY ties 97 – septintas iš eilės kritimo seansas artėja prie svarbios ribos. Jei doleris pramuš – stebėkite aukso ir BTC reakciją kaip pirmą signalą.
  • Kinijos oficialus atsakas – ar Pekinas patvirtins ar paneigins pranešimus apie ginklų siuntą Iranui. Trumpo 50% muitų grėsmė laukia preteksto ir tiesiogiai paveiks rinkas.
  • Baltijos premjerų susitikimas Taline (balandis 17) – Rail Baltica finansavimas ir gynybos koordinacija. Šį kartą ne rutina.
  • Rusijos naftos pajamų tęstinumas – ar balandžio duomenys patvirtins kovo trajektoriją. Jei taip – sankcijų efektyvumo klausimas taps skaudesnis nei dabar.

Meškos komentaras

Hormūzas šiandien nėra naftos istorija ir nėra Irano istorija. Tai testas: ar JAV 2026-aisiais dar gali kitiems diktuoti, kas plaukia per tą sąsiaurį. Atsakymas kol kas neaiškus, bet kontūrai matomi. Blokada paskelbta, tačiau sankcionuoti tanklaiviai vis tiek pravažiuoja – Al Jazeera tai fiksuoja kaip faktą, ne spekuliaciją. Kinija protestuoja žodžiais, o ne veiksmais. Iranas laukia. Ir viena Vašingtono užuomina apie antrą derybų ratą pakankama, kad nafta per dieną nukristų 8% – tai reiškia, kad rinka tiki, jog JAV nori išeiti iš šios situacijos greičiau nei eskaluoti toliau.

DXY kritimas septynias dienas iš eilės yra atskira tema. Tai nebėra dienos svyravimas – tai pozicijų persirikiavimas. Kol neaišku, kas laimės Irano krizėje, kapitalas ieško alternatyvų doleriui kaip automatiniam saugios prieglobsčio pasirinkimui. Auksas tai patvirtina tyliai: nei kyla dramatiškai, nei krenta – tiesiog laukia. BTC ties 74–75 000 USD yra panašus signalas – ne panika, ne euforija, tiesiog neapibrėžtumas, kuris brangiai kainuoja.

Vienas dalykas šiandien liko šešėlyje: 10 Baltijos ir Šiaurės šalių pasirašė bendrų gynybinių struktūrų memorandumą. Tai ne aljansas, ne sutartis ir ne automatinis kolektyvinio gynimosi mechanizmas. Bet tai žingsnis link to, ką Europai galiausiai teks sukurti – atskira gynybinė logika, nepriklausoma nuo JAV garantijos. Lietuva skiria 5,38% BVP gynybai. Indija stato nepriklausomą Rusijos naftos atsiskaitymų grandinę. Saudo Arabija stebi Hormūzo krizę ir skaičiuoja savo variantus. Kiekvienas iš šių žingsnių atskirai atrodo mažas. Jei juos sudedi į vieną žemėlapį – tai jau nebeatrodo kaip atsitiktinumai. Galiu klysti dėl terminų. Bet ne dėl krypties.