Rinkų momentas
Antradienį viskas sukosi apie vieną klausimą – ar Trumpas 20:00 Vašingtono laiku spustelės mygtuką, ar ne. Rinkos spėjo, kad greičiausiai taip.
S&P 500 krito 0,9%, Nasdaq nusileido 1,3% iki 21 854, Dow prarado 382 taškus. Nafta WTI peršoko 115 dolerių ribą – plius 3% per dieną, nes Hormuzas vis dar uždarytas, o derybų signalas iš Teherano buvo trumpas ir neigiamas. Auksas laikėsi ties 4 667 dolerių – stabilus, bet jau seniai pakilęs tiek, kad reakcijos diapazonas susitraukęs. BTC nukrito iki ~67 900, minus 2,5% per parą. DXY nusileido link 100 – doleris silpnėja, bet tai ne silpnumo ženklas, o kapitalo perskirstymo rezultatas: nafta ir auksas traukia likvidumą.
Žiūrint plačiau – rinkos jau savaitę gyvena Hormuzas/Iranas režimu. Techniniai rodikliai antrame plane, geopolitinis rizikos kainodara – pirmame.
Lietuva ir Baltija
Lietuvos kariuomenė atmetė Maskvos propagandinį išpuolį – Rusija ir Baltarusija koordinuotai platino dezinformaciją, esą Baltijos šalys oficialiai leido Ukrainai naudoti jų oro erdvę dronų atakoms prieš Rusiją. Kariuomenė tai pavadino „koordinuota informacine ataka” – nuo socialinių tinklų iki aukšto rango Kremliaus pareigūnų.
Estija, Latvija ir Lietuva susitarė dėl prioritetinio oro gynybos stiprinimo – kontekstas akivaizdus: Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad daugiasluoksnė oro gynyba nėra prabanga. Lietuvos gynybos biudžetas 2026 m. – beveik 4,8 mlrd. eurų, 5,38% BVP. Didžiausias istorijoje, nors opozicija ginčijasi dėl to, kas tiksliai skaičiuojama kaip „gynybos išlaidos” pagal naujus NATO kriterijus.
Europa
ECB kovo mėnesį paliko palūkanas nepakeistas – depozitų norma 2,0%. Oficiali priežastis – Vidurio Rytų karas sukūrė per daug neapibrėžtumo: infliacija gali kilti (nafta), augimas gali smukti (prekybos sutrikimai). Euro zonos gamyba vis dar silpna – JAV muitai, stipresnis euras ir energetinė krizė nesibaigia. Infliacija sausį nukrito iki 1,7%, bet tai gali būti laikinas atoslūgis, jei naftos kainos liks virš 110.
Ukraina
Frontas: Ukraina per paskutines 10 savaičių atsikovojo 480 kvadratinių kilometrų ir 12 gyvenviečių. Tai nedaug, bet kryptis pasikeitė – Rusija nebediktuoja tempo. Civiliams – košmaras: rusų FPV dronas pataikė į keleivių autobusą Nikopolyje, žuvo 3, sužeista 16. Odesoje naktinė ataka – 3 žuvę, tarp jų vaikas, 18 sužeistų.
Diplomatijoje – Zelenskis pasiūlė energetinį paliaubų formatą: „Jei Rusija sustabdys smūgius į energetinę infrastruktūrą, atsakysime tuo pačiu.” Pasiūlymas perduotas per amerikiečius. Ar Maskva atsakys – kitas klausimas. Greičiausiai ne, kol Iranas traukia visą dėmesį.
Geopolitika
Visa diena – Iranas ir Hormuzas. Trumpas nustatė 20:00 ET terminą: jei Iranas neatidaro sąsiaurio – JAV smogs elektrinėms ir tiltams. Citata: „Kiekvienas tiltas Irane bus sunaikintas iki rytojaus vidurnakčio, kiekviena elektrinė degs ir niekada nebus naudojama.” Iranas atsakė per Pakistaną – atmetė laikinąjį paliaubų pasiūlymą, reikalauja nuolatinio karo pabaigos ir sankcijų panaikinimo.
Struktūriškai – tai ne tik dėl Hormuzo. Iranas kontroliuoja ~20% pasaulio naftos tranzito. JAV smogia Kharg salai – pagrindiniam Irano naftos eksporto terminalui. Tai reiškia ne tik Irano naftos tiekimo nutraukimą, bet signalą kiekvienam OPEC+ nariui: energetinė infrastruktūra gali tapti taikiniu. Žuvusių skaičius regione viršija 3 400, iš jų virš 1 900 – Irane.
Kinija/JAV – Trumpas planuoja vizitą į Kiniją šį mėnesį. Diplomatija tęsiasi lygiagrečiai su kariniais veiksmais – klasikinis hegemoninis modelis: viena ranka derasi, kita muša.
Centriniai bankai
ECB kovo sprendimas – palūkanos nepakeistos (žr. aukščiau). Fed kontekstas: Powello kadencija baigiasi balandį, ir rinka stebi ne tiek palūkanų sprendimus, kiek institucinę dramą – ar Fed liks nepriklausomas, ar Trumpas pasodins savo žmogų. Jokio konkretaus veiksmo šiandien, bet fonas svarbus: fiskalinė dominacija – kai valstybės skolos aptarnavimas tampa svarbiau nei infliacijos valdymas – artėja prie kritinio taško. Centriniai bankai negali kelti palūkanų tiek, kiek norėtų, nes vyriausybės nustotų galėjusios refinansuoti skolą.
Analitikų balsai
Henrik Zeberg – mato BTC potencialą iki 110 000–120 000 šį mėnesį, jei rizikos apetitas išliks. Priskiria 25% tikimybę overshoot’ui iki 140 000–150 000. Taip pat mato ETH link 10 000–12 000 ir SOL 350–500 diapazone. Zeberg teigia, kad tai ne BTC specifinis judėjimas, o platesnis rizikingų aktyvų apetitas.
Raoul Pal – ciklo pikas 2026 m. pabaigoje. Argumentas: skolos refinansavimas ir demografiniai trendai pratęsia likvidumo ekspansiją. Kriptovaliutos – likvidumo superciklo dalis: fiskalinis stimulas, reguliacinis pinigų kūrimas, bankų balansų plėtra, silpstantis doleris.
Luke Gromen – atsargesnis: perspėja, kad BTC gali nukristi iki 40 000 zonos 2026 m. Auksas ir tam tikros akcijos šiuo metu geriau pozicionuotos nei BTC, nes skolos ir fiskalinės dominacijos tezė pirmiausia remiasi auksu, o tik paskui – kripto.
Lyn Alden – kovo naujienlaiškis „A Flywheel of Chaos” – analizuoja, kiek Irano karas meta iššūkį laipsniško spausdinimo (gradual print) tezei. Klausimas paprastas: ar geopolitinis šokas pagreitina fiskalinius sprendimus, ar juos atideda?
Ką stebėti rytoj
Trumpo terminas – 20:00 ET. Jei JAV smogia – nafta gali peršokti 120, auksas kils, BTC reakcija neaiški (rizikos off vs. debasement trade). Jei pasiekiamas kažkoks susitarimas – nafta kris 5–8% per dieną, akcijos šoks aukštyn.
Irano atsakas – ar bus karinė eskalacija, ar diplomatinis tęsinys per Pakistaną. Irano branduolinė programa šešėlyje – bet apie tai niekas šiandien nekalba.
Fed kadencijos klausimas – kuo arčiau Powello kadencijos pabaigos, tuo daugiau spekuliacijų apie politinį spaudimą. Tai struktūrinis signalas, ne vienos dienos naujiena.
ECB balandžio 30 d. posėdis – jei nafta liks virš 110, ECB atsiduria aklavietėje: infliacija kyla, bet ekonomika stagnuoja. Klasikinė stagfliacijos lazda.
Ukrainos energetinis pasiūlymas – jei Rusija atsakys (mažai tikėtina), tai signalizuotų, kad Maskva ieško taktinės pauzės. Jei ne – status quo, tik su didesniu civiliniu nuostoliu.
Meškos komentaras
Šiandien viskas sukosi apie Hormuzą ir Trumpo terminą, bet tikroji istorija yra giliau. Tai, ką matome – hegemoninio ciklo vėlyvoji fazė realiuoju laiku: JAV bombarduoja energetinę infrastruktūrą ne tam, kad „gintų laisvę”, o tam, kad išlaikytų naftos srautų kontrolę, kuri yra dolerio sistemos pamatas. Iranas tai supranta ir todėl reikalauja ne paliaubų, o struktūrinių pokyčių – sankcijų panaikinimo, nuolatinės taikos. Tai ne karas dėl Hormuzo, tai karas dėl to, kas kontroliuoja energetinę sistemą ateinantį dešimtmetį.