Rinkų momentas
Lustai tempia žemyn. Vakaro duomenimis (JAV prekyba dar vyksta) S&P 500 apie 7 750 punktų (-0,6 proc.), Nasdaq apie 27 150 (-1,4 proc.), Dow Jones beveik nepakitęs, apie 51 140. Puslaidininkių indeksas krito beveik 4 proc., „Oracle“ daugiau nei 5 proc.
Priežastis: OpenAI pajamos. „Financial Times“, remdamasis finansiniais dokumentais, rašo, kad OpenAI metinių pajamų tempas rugsėjį buvo apie 50 mlrd. dolerių, maždaug 20 mlrd. mažiau, nei anksčiau buvo pristatyta investuotojams. Rinka iš karto perkainojo visą dirbtinio intelekto infrastruktūros grandinę.
Obligacijos be atokvėpio. Trisdešimties metų JAV pajamingumas laikosi apie 5,6–5,7 proc., dešimties metų apie 5,2–5,3 proc. Fed valdytojas Walleris Stambule pakartojo, kad palūkanas reikia kelti toliau.
Nafta šoktelėjo. WTI apie 91–92 dolerius (+4 proc.), Brent buvo pakilęs virš 105 dolerių, vėliau atsitraukė iki maždaug 103 po Trumpo pareiškimo dėl Irano. Kainą kelia rekordinis atakų prieš tanklaivius skaičius.
Auksas stabilizavosi, bitkoinas ne. Auksas apie 4 155 dolerius už unciją (+0,3 proc.) po vakarykščio kritimo. Bitkoinas apie 80 600 dolerių (-3,4 proc.), bitkoino biržos fondai (ETF) antradienį neteko 487 mln. dolerių. Dolerio indeksas (DXY) laikosi apie 102.
Lietuva ir Baltija
Biudžetas su 3,8 proc. deficitu. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pristatė 2027 m. biudžeto prioritetus: pajamos apie 19 mlrd. eurų, išlaidos beveik 27 mlrd., valdžios sektoriaus deficitas apie 3,8 proc. BVP, gynybai 5 proc. BVP (krašto apsaugos ministerijai per 4,8 mlrd. eurų). Vidutinė senatvės pensija kils apie 78 eurus iki 825 eurų, šeimų paketas 150 mln. eurų. Projektas Seimui turi būti pateiktas iki spalio 17 d.
Analitikai: tik laikinai. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis primena, kad didesnės palūkanos valstybei jau kainuoja 1–1,5 mlrd. eurų per metus, ir siūlo peržiūrėti išlaidas, ne kelti mokesčius. „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė cituoja Valstybės kontrolę: skola per kelerius metus gali pasiekti 55 proc. BVP, o jos aptarnavimas 2029 m. artėja prie 2 mlrd. eurų. Liberalų lyderė deficitą vadina „dramatišku signalu“.
Kariai prie Kaliningrado. Nuo ketvirtadienio apie 100 karių dvi savaites (su galimybe pratęsti) padeda pasieniečiams saugoti sieną su Kaliningrado sritimi. Prezidentas Gitanas Nausėda tai vadina apsidraudimu nuo provokacijų, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pabrėžia, kad grėsmės lygis nepakilo, o sprendimas remiasi neoficialiais signalais apie galimą Rusijos mobilizaciją po Dūmos rinkimų.
„Harmony Link“ pasirašyta. „Litgrid“ ir Lenkijos PSE Vilniuje pasirašė 700 MW sausumos jungties sutartį. Lietuvos dalis apie 220 mln. eurų, iš jų 149 mln. finansuoja ES. Jungimo taškas bus Lenkijos pusėje, apie 35 m nuo sienos, linija turi veikti ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. Paankstinimo nėra.
Maskvos teismas prieš partizanus. Maskvos teismas 13 Baltijos šalių asmenų, tarp jų Juozą Lukšą ir 1941 m. Laikinosios vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių, paskelbė „nacistinės Vokietijos bendrininkais“. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė tai vadina dezinformacijos kampanija ir sako, kad ES reikia teisinio atsako mechanizmo.
Europa
Šefčovičius Pekine. ES prekybos komisaras pradėjo dviejų dienų derybas, deficitą su Kinija pavadinęs netvariu: pernai Kinija į ES eksportavo maždaug 1 mlrd. eurų per dieną daugiau, nei importavo. Briuselis prašo savanoriškų eksporto ribų (pvz., hibridiniams automobiliams) ir aiškesnių retųjų žemių licencijų. Kitą savaitę ES vadovai svarstys Macrono ir Merzo prašymą sukurti greito atsako priemonę.
Rekordinis sankcijų sąrašas. ES ambasadoriai sutarė dėl 1 646 naujų įrašų sankcijų sąraše, daugiausia Rusijos gynybos pramonei, pusė jų susiję su raketų gamyba. Užsienio reikalų ministrai oficialiai patvirtins spalio 12 d. Liuksemburge.
Prancūzijos obligacijos vėl spaudžiamos. Prancūzijos centrinio banko vadovas Moulinas pripažino, kad įtampa rimta, bet ECB pagalbos sąlygų neatitinka. Deficitas šiemet link 5,4 proc. BVP, skirtumas su Vokietijos obligacijomis plečiasi, o kartu su juo silpsta euras.
Ukraina
Kramatorske 33 žuvusieji. Rusijos sklandančiosios bombos smogė autobusų stotelei Kramatorske, žuvo mažiausiai 33 žmonės. Tai viena mirtiniausių šių metų atakų Rytų Ukrainoje. Kyjive dronų ataka nusinešė keturias gyvybes, sutriko elektros ir vandens tiekimas.
Taikos procesas stringa. Valstybės sekretorius Marco Rubio sako, kad „derybų keliu išspręsti karą perspektyvų nematyti“. JAV senatoriai ragina administraciją iki spalio 18 d. pradėti taikyti naująjį sankcijų Rusijai įstatymą, o NATO per PURL programą Ukrainai jau perdavė 10 mlrd. dolerių vertės amerikietiškų ginklų.
Smūgiai giliai į Rusiją. Ukrainos generalinis štabas patvirtino smūgius Omsko ir Salavato („Gazprom Neftechim“) naftos perdirbimo gamykloms, pastaroji yra apie 1 300 km nuo fronto.
Geopolitika
Trumpas: ne iki rinkimų. JAV prezidentas „Truth Social“ paskelbė, kad JAV nepuls Irano iki lapkričio 3 d. Kongreso rinkimų, o blokada liks. Tuo pačiu metu „The Atlantic“ rašo, kad Baltieji rūmai paprašė Pentagono smūgių variantų, galbūt platesnei operacijai po rinkimų. Irano užsienio reikalų ministras Araghchi sako, kad atsakymas į JAV „septynių dienų planą“ bus per kelias dienas.
Hormūzas: atakų rekordas. „Kpler“ duomenimis, rugsėjo 28 – spalio 4 d. atakuota 10 tanklaivių, ankstesnis savaitės rekordas buvo šeši. Antradienį sąsiauriu praplaukė tik septyni tanklaiviai, perpus mažiau nei įprastai. Pirmą kartą per pusmetį atakuotas laivas ir už sąsiaurio ribų, į šiaurę nuo Kataro. JAV iždas įvedė sankcijas dar 17 Irano „šešėlinio laivyno“ laivų.
Hučiai smogė Rijadui. Hučiai trečią kartą per savaitę paskelbė apie balistinės raketos smūgį Rijado oro uostui. Pasak „Reuters“, cituojančio vaizdo įrašus, apgadintas tuščias „Saudia“ lėktuvas, apie pusė išvykimų atšaukta. Hučiai liepė Saudo Arabijos naftos objektų darbuotojams išvykti. Tai jau ne vien sąsiaurio rizika: grėsmė persikelia ant pačios gavybos infrastruktūros.
JAV ir Kinija: laikinas atokvėpis. JAV prekybos atstovas paliko galioti 2018 m. muitus Kinijai pagal 301 straipsnį, nors abi šalys neseniai sutarė mažinti muitus 60 mlrd. dolerių vertės prekėms. Kinijos retųjų žemių kontrolės sustabdymas baigiasi lapkričio 10 d., signalo dėl pratęsimo nėra.
Centriniai bankai
Walleris už kėlimą. Fed valdytojas Christopheris Walleris sako, kad palūkanas reikia kelti toliau, nors „nebūtinai iš eilės vykstančiuose posėdžiuose“. Tai sutampa su vakar paskelbtu rugsėjo posėdžio protokolu, kuriame dauguma pareigūnų mato dar vieną kėlimą iki metų pabaigos.
ECB rinka mažina lūkesčius. Pinigų rinkos dabar tikisi maždaug dviejų su puse ECB kėlimų, prieš savaitę tikėjosi trijų su puse, Lagarde pripažinus, kad brangesnis skolinimasis jau stabdo ekonomiką. ECB indėlių palūkanų norma 2,50 proc.
IPO radaras
OpenAI: 20 mlrd. skylė. FT duomenimis, OpenAI metinių pajamų tempas rugsėjį buvo apie 50 mlrd. dolerių, o ne beveik 70 mlrd., kaip skelbė „Axios“ rugsėjo 29 d. remdamasis investuotojams pateikta informacija. Bendrovė viešai šių skaičių nekomentavo. Jei FT duomenys pasitvirtins, OpenAI vertinimas ir galimas IPO turės remtis gerokai kuklesne pajamų baze.
Ką stebėti rytoj
OpenAI atsakas. Ar bendrovė paneigs FT skaičius ir ar lustų gamintojų nuosmukis tęsis antrą dieną.
Šefčovičiaus derybų pabaiga. Ar Pekine bus bent vienas sektorinis susitarimas, ar ES lyderiai kitą savaitę pereis prie atsako priemonių.
Irano atsakymas JAV. Araghchi žadėjo atsakyti per kelias dienas, o Trumpo pažadas „ne iki rinkimų“ palieka atvirą lapkričio langą.
Hučiai ir Saudo Arabijos nafta. Jei smūgiai pasieks gavybos objektus, Brent virš 105 dolerių bus ne riba, o atspirties taškas.
Biudžeto derybos koalicijoje. Kur bus rasti premjero minėti 1,5 mlrd. eurų sutaupymai iki projekto pateikimo Seimui spalio 17 d.
Meškos komentaras
Vilnius planuoja 3,8 proc. deficitą, Paryžius link 5,4 proc., Vašingtono 30 metų obligacijos moka beveik 5,7 proc., o dirbtinio intelekto istorija, kuri pateisino rekordinius akcijų indeksus, šiandien prarado 20 mlrd. dolerių pajamų vienu straipsniu. Ar tai korekcija? Ne, tai sąskaita už pinigus, skolintus pigiai ir dabar perfinansuojamus brangiai.
Lietuvai skaičius paprastas: 5 proc. BVP gynybai nėra derybų objektas, todėl visa įtampa krenta ant skolos. Kol Mačiulio minėti 1–1,5 mlrd. eurų palūkanoms auga sparčiau nei pajamos, kiekvienas papildomas karys prie Kaliningrado finansuojamas skolinantis rinkoje, kurioje kaina kyla kas savaitę.