Rinkų momentas
Akcijos kyla, obligacijos krenta. Vakaro duomenimis (JAV prekyba dar vyksta) S&P 500 apie 7 775 punktus (+0,7 proc.), Nasdaq apie 27 450 (+1 proc.), Dow Jones apie 51 300 (+0,2 proc.). Nasdaq traukia puslaidininkiai, nes Muskas patvirtino derybas su TSMC dėl Teksaso „Terafab“ gamyklos.
Pajamingumas aukščiausias nuo 2002 m. Dešimties metų JAV obligacijų pajamingumas pakilo 7 baziniais taškais iki 5,35 proc., trisdešimties metų iki 5,70 proc. JAV paslaugų sektoriaus ISM indeksas sumažėjo iki 54,9, bet kainų komponentas šoko iki 74. Augimas lėtėja, kainos greitėja.
Nafta skilo į dvi puses. Brent apie 101–102 dolerius, WTI apie 90 dolerių (−1,4 proc.), skirtumas tarp jų viršija 11 dolerių. Husių smūgis „Aramco“ kainą kėlė, bet Saudo Arabija netikėtai atpigino „Arab Light“ Azijai iki žemiausio lygio nuo 2020 m., nors rinka laukė pabrangimo.
Auksas ir doleris stovi. Auksas apie 4 150 dolerių už unciją, dolerio indeksas (DXY) apie 102.
Bitkoinas be krypties. Apie 85 400 dolerių, beveik be pokyčio per parą ir apie 37 000 dolerių žemiau nei prieš metus.
Lietuva ir Baltija
Sinkevičius Berlyne. Premjeras susitiko su kancleriu Friedrichu Merzu ir sakė, kad „Vokietija gali pasikliauti Lietuva“. Pagrindinė tema: 5 000 karių brigada iki 2027 m. pabaigos; Rūdninkuose šiandien baigta jai skirtų būstų statyba. Sinkevičius tikisi, kad ES 2028–2034 m. biudžeto ginčas bus išspręstas iki sausio, kai Lietuva pradės pirmininkauti ES Tarybai, bet pripažįsta, kad pozicijos skiriasi.
„Čekiukai“ grįžta. Įtarimai pareikšti dar keturiems savivaldos politikams, tarp jų Trakų rajono merui Andriui Šatevičiui. STT teigimu, 2019–2023 m. jis galimai pateikė neteisingas išlaidų apyskaitas ir padarė 5 323 eurų žalą. Meras sako, kad abejones pats iškėlė dar 2024 m.
„airBaltic“ karpo darbo vietas. JAV bankroto apsaugos paprašiusi Latvijos aviakompanija planuoja naikinti 500–700 iš maždaug 3 000 darbo vietų Rygoje, Vilniuje ir Taline. Galutinė struktūra turėtų paaiškėti iki spalio vidurio. Priežastys: skolos ir dėl karo su Iranu išaugusios kuro kainos.
„Lukoil“ prie Kuršių nerijos. Aplinkos ministerija sako neturinti oficialios informacijos apie Rusijos leidimą „Lukoil“ eksploatuoti „Nadeždos“ telkinį 12 jūrmylių nuo nerijos. Maskva telkinį jau įtraukė į sąrašą, leidžiantį licenciją išduoti be aukciono.
Latvijoje prasideda koalicijos konsultacijos. Prezidentas pradėjo pokalbius su partijomis po savaitgalio rinkimų, kuriuose Andrio Kulbergo „Jungtinis sąrašas“ laimėjo 42 vietas iš 100.
Europa
Paryžius ir Berlynas gina eksportuotojus. Prancūzija ir Vokietija spaudžia Briuselį sukurti apsaugą eksportuotojams nuo griežtėjančių anglies dvideginio taisyklių; tikimasi Ispanijos ir Italijos paramos. Klimato politika vis labiau tampa pramonės politika.
130 mln. eurų dronų gynybai. Briuselis skyrė papildomą sumą dronų gynybos priemonėms. Lietuvos krašto apsaugos ministras tuo pačiu metu sako, kad aptikimo sistemų diegimą stabdo biurokratija.
Ukraina
Rusija žada daugiau smūgių Kyjivui. Po savaitgalio smūgių Šiaurės ir Pietų tiltams Maskva pažadėjo sustiprinti smūgius sostinei, tai vadindama atsaku į Ukrainos atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas. Per naktį paleisti 205 dronai, 172 numušti arba nuslopinti.
Frontas stovi. Per parą 177 susidūrimai, sunkiausi ties Pokrovsku ir Kostiantynivka. Penktoji karo žiema prasideda be esminių linijos pokyčių.
JAV siūlo trišales derybas. Zelenskis sako, kad Trumpo administracija pasiūlė techninio lygio trišalį susitikimą iki spalio pabaigos. Kyjivas sutinka, kad jį rengtų Jungtiniai Arabų Emyratai ar kita JAV pasiūlyta šalis.
Ukrainos amunicija Alytuje. Ukrainos DEMZ projektą Alytuje ir Prienų rajone (93,3 mln. eurų, iki 450 darbo vietų) siūloma pripažinti svarbiu valstybės saugumui. Tas pats Alytus, kuriame vakar bankrutavo „Snaigė“: civilinė pramonė traukiasi, karinė ateina.
Geopolitika
Hormūzas lieka uždarytas. Iranas teigia, kad sąsiauris liks uždarytas, kol JAV nepriims Teherano septynių dienų plano pagal Islamabado memorandumą. Eismas per sąsiaurį sumažėjo apie 95 proc. Prezidentas Pezeshkianas šiandien derybas su JAV pavadino beprasmėmis, o parlamento komitetas jau apsvarstė įstatymą, leidžiantį imti mokestį iš laivų.
Saudo Arabija renkasi rinkos dalį. „Aramco“ Azijai atpigino naftą 5 doleriais žemiau regiono etalono, nors prekiautojai laukė 5 dolerių pabrangimo. Ką tik husių atakuotas Rijadas aukoja kainą, kad išlaikytų pirkėjus Azijoje.
Brazilija pasuko į dešinę. Flávio Bolsonaro pirmame ture surinko daugiau kaip 47 proc., Lula 45 proc., nors apklausos prognozavo Lulos persvarą. Antrasis turas vyks spalio 25 d. Realas ir Brazilijos akcijos tai vertina kaip palankų verslui signalą.
Ginklai Įlankai ir Taivanui. JAV patvirtino 1 mlrd. dolerių ginklų paketą JAE, o Taivano atstovas tikisi, kad Trumpas patvirtins 14 mlrd. dolerių paketą Taipėjui. G20 prekybos ministrai tuo tarpu atmetė prieš Kiniją nukreiptą JAV raginimą riboti perteklinius pramonės pajėgumus.
Centriniai bankai
Rinka nebetiki spalio kėlimu. Po silpnų rugsėjo darbo vietų duomenų (tik +29 000) rinkos apie 82 proc. tikimybe laukia, kad spalį Fed palūkanų nekeis (dabar 3,75–4,00 proc. po rugsėjo kėlimo). Tačiau ilgasis obligacijų galas su tuo nesutinka ir kyla toliau. Šią savaitę Fed paskelbs rugsėjo posėdžio protokolą.
Ką stebėti rytoj
Fed protokolas ir 10 metų pajamingumas. Ar 5,35 proc. tampa grindimis, ar lubomis. Protokolas parodys, kiek palaikymo Warsho vadovaujamame komitete turi dar vienas kėlimas.
Sinkevičiaus vizito tęsinys. Ar Berlyne atsiras konkretesnių įsipareigojimų dėl brigados finansavimo ir oro gynybos.
„airBaltic“ derybos su profsąjungomis. Kiek darbo vietų liks Vilniuje ir kiek maršrutų bus atšaukta žiemos sezonui.
Iranas ir mokestis už Hormūzą. Jei įstatymas pajudės parlamento plenarinėje sesijoje, laivybos draudimo įmokos vėl kils.
Ar Rusija vykdys grasinimą Kyjivui. Naktiniai smūgiai parodys, ar tiltai buvo pradžia, ar visa kampanija.
Meškos komentaras
Dešimties metų JAV skolinimasis brangiausias nuo 2002 m., o akcijos tą pačią dieną kyla. Paradoksas? Ne, tai rinka, kuri tiki dirbtiniu intelektu labiau nei iždu: pinigai bėga iš obligacijų į puslaidininkius, kol Fed svarsto, ar dar kartą kelti palūkanas.
Lietuvai tai ne abstrakcija. Brangūs pinigai ir brangi nafta jau suvalgė „airBaltic“, o tas pats spaudimas ateina į mūsų biudžetą per palūkanas ir per degalinę. Vokietijos brigada saugo sieną, bet skolos kainą teks mokėti patiems.