# Dienos suvestinė: 2026-06-21
Rinkų momentas
– Akcijos atsitiesė po Fed šoko. S&P 500 baigė ties 7 500,58 (+1,08 %), Nasdaq 26 517,93 (+1,91 %), Dow 51 564,70 (+0,14 %). Tai ketvirtadienio, birželio 18, uždarymas, nes penktadienį JAV biržos nedirbo dėl Juneteenth šventės. Po trečiadienio Fed griežtėjimo posūkio technologijos atsigavo sparčiausiai. – Nafta laikosi aukštai dėl Hormūzo. WTI apie 77,5 USD, Brent apie 80,5 USD už barelį. Premija nenukrenta, nes JAV ir Irano taikos derybos Šveicarijoje staiga nutrūko, nors kaina jau yra atslūgusi nuo 2026 metų piko. – Auksas atsitraukė nuo viršūnių, apie 4 170–4 245 USD už unciją. – Bitcoin silpnas, apie 63 400 USD, žemiau 50 ir 200 dienų slankiųjų vidurkių. Ilgalaikė kryptis žemyn. – Doleris ramus, DXY apie 100,85. Laikosi po Fed posūkio, bet struktūrinis spaudimas žemyn niekur nedingo.
Lietuva ir Baltija
– Vyriausybės lūžis. Socialdemokratai keičia valdančiąją daugumą, iš jos išstumia „Nemuno aušrą” ir kviečia Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos”. Vyriausybė planuoja atsistatydinti birželio 23. Inga Ruginienė grįžta į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuriai vadovavo prieš tapdama premjere. Premjero vairą perima LSDP lyderis Mindaugas Sinkevičius. – Butkevičius kerta saviems. Buvęs premjeras viešai sako, kad socialdemokratų sprendimas skirti Ruginienę į premjeres nebuvo atsakingas. Trintis partijos viduje neslepiama. – Visuotinio šaukimo signalas. LSDP lyderis svarsto, kad ateityje Lietuvoje galėtų būti įvestas visuotinis šaukimas. Gynybos tema kyla būtent tuo metu, kai keičiasi valdžia. – Registrų centro nutekinimas. Apie tūkstantį žmonių žada bylinėtis dėl nutekintų RC duomenų. Tuo pat metu RC laikinai stabdo savitarną ir e. sveikatos sistemą dėl atnaujinimo. – Mokesčių frontas. Verslas primena valdžiai rinkiminius pažadus dėl MMA (minimalios mėnesinės algos) ir NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio). Paskolų turėtojams prognozės nepalankios, finansinė našta gali augti.
Europa
– Starmeris traukiasi. Britų žiniasklaida rašo, kad premjeras pirmadienį ketina atsistatydinti ir paskelbti pasitraukimo grafiką. Andy Burnhamas birželio 18 laimėjo papildomus rinkimus su 54,8 % ir taikosi į Leiboristų partijos vairą. Krizę pagilino gynybos biudžeto ginčai, iš Gynybos ministerijos pasitraukė trys žmonės, tarp jų ministras Johnas Healey. – Estija valo Maskvos kanalus. Estijos teismas įpareigojo Stačiatikių bažnyčią nutraukti ryšius su Maskva. Baltijos šalys toliau atkabina Kremliaus įtakos svertus. – Meloni atkirto Trumpui. Italijos premjerė atsakė į Trumpo kritiką, pasiūliusi jam susitelkti į savo reikalus. Transatlantinė trintis vėl matosi.
Ukraina
– Smūgis Sibirui. Ukraina dronais pataikė į Tiumenės naftos perdirbimo gamyklą, daugiau nei 2 000 km nuo savo sienos. Zelenskis patvirtino modernizuotus „Fire Point” dronus, siekiančius iki 3 000 km. Tai antras gilus smūgis per dvi dienas, anksčiau buvo didžiausia ataka prieš Maskvą. – Energetika kaip taikinys. Kyjivas sistemingai degina Rusijos naftos infrastruktūrą, nuo Krymo iki Sibiro. Tai jau ne mūšio linija, tai pajamų linija. – Lenkijos ir Ukrainos šešėlis. Trys buvę Ukrainos prezidentai atsisakė Lenkijos Baltojo erelio ordino. Tarp kaimynų matosi diplomatinė įtampa, kuri pagalbos klausimo kontekste nėra smulkmena.
Geopolitika
– Hormūzas ant peilio ašmenų. Birželio 17 Trumpas ir Irano prezidentas pasirašė memorandumą karui baigti, birželio 18 blokada nutraukta, Pakistanas pranešė, kad Iranas greitai atidarys sąsiaurį. Bet taikos derybos Šveicarijoje birželio 19–20 staiga nutrūko, ir nafta pakilo dėl neapibrėžtumo. – Šaltiniai prieštarauja. Viceprezidentas Vance’as sako, kad iraniečiai antrą naktį iš eilės nešaudo į laivus ir laikosi įsipareigojimų. LRT tuo pat metu rašo, kad Iranas vėl uždarė sąsiaurį. Tikra padėtis kažkur per vidurį, paliaubos trapios. – Libano kaina. Izraelio ir „Hezbollah” karo aukų skaičius Libane viršijo 4 000. Tai yra kontekstas, kodėl Iranas iš viso lietė Hormūzą. – Taivanas rengiasi. Taivanas pradėjo penkių dienų pratybas, imituojančias Kinijos puolimo atrėmimą. Indo-Pacifikas nerimsta lygiagrečiai su Vidurio Rytais.
Centriniai bankai
– Fed griežtėjimo šokas. Birželio 17 posėdis su naujomis ekonominėmis prognozėmis (SEP) parodė, kad valdytojai linksta į galimą palūkanų kėlimą vėliau 2026 metais. Rinkos krito tą pačią dieną, atsitiesė kitą. Dot plot pasuko aukštyn, ne žemyn, ir tai yra signalas, kuris persekios visą antrą metų pusę. – Kodėl tai svarbu. Griežtesnis Fed plius Hormūzo naftos premija reiškia viena: infliacijos baimė grįžta. Paskolų turėtojai Lietuvoje tai pajus per Euribor, jei ECB nuspręs sekti paskui.
Ką stebėti rytoj
– Pirmadienis Londone. Ar Starmeris tikrai paskelbs pasitraukimą ir kokį grafiką. Svaras ir obligacijos reaguos iškart. – Hormūzas. Ar derybos atsinaujins ir ar laivyba lieka atvira. Brent virš 80 USD reiškia, kad rinka įtampos dar nepamiršo. – Vilnius. Birželio 23 Vyriausybės atsistatydinimas ir Sinkevičiaus kandidatūra. Koalicijos su „Vardan Lietuvos” detalės. – Ukrainos naftos kampanija. Ar Rusija atsako į Tiumenės smūgį ir ar krenta naftos eksportas. – JAV biržos. Pirmadienį atsidaro po Juneteenth ir sugers visą savaitgalio geopolitiką iš karto.
Meškos komentaras
Diena be vieno centro. Hormūzas, Taivanas, Londonas, Sibiro naftos gamykla, viskas kaista tuo pačiu metu, ir tai ne sutapimas. Kai hegemonas silpsta, įtampa neateina iš vienos vietos, ji pasirodo visur iš karto, nes niekas nebelaiko tvarkos veltui.
Įdomiausia yra Fed. Posūkis į griežtinimą reiškia, kad net Vašingtonas nebegali atpiginti pinigų, nes infliacija grįžta būtent iš to paties fragmentavimosi, naftos premijos, tiekimo grandinių, ginklavimosi. Lietuva tame pačiame sraute. Valdžia keičiasi, kalbama apie visuotinį šaukimą, paskolos brangsta. Mažos valstybės ciklo nekuria, jos jį jaučia pirmos. Šiandien jaučiame.