Dienos suvestinė: 2026-11-19

Persijos įlankoje šaudo, Krymo tiltas be arkos, o auksas pigiausias per metus. Pinigų kaina šiandien rėkia garsiau už karą.

Rinkų momentas

  • S&P 500 užsidarė ties 7 323,63, nukrito 0,23 %. Penkta neigiama sesija iš eilės: kritimas mažas, bet serija sako daugiau nei dydis, nes rinka lėtai virškina mintį, kad Fed dar kels palūkanas.
  • Dow Jones smuko 1,11 % iki 50 198. Indeksą nutempė sveikatos sektorius: siūloma CMS taisyklė dėl draudikų auditų numušė UnitedHealth 10,3 %, Humana 6,4 %.
  • Nasdaq pakilo 0,42 % iki 24 430, padėjo Amazon ir kibernetinio saugumo akcijos. Rotacija, ne optimizmas: VXN (Nasdaq nepastovumo indeksas) šoktelėjo 4,7 %.
  • WTI nafta trečiadienį krito apie 2 % iki ~83 $, Azijos sesijoje laikosi prie 82 $. Brent trumpam peržengė 93 $ po smūgio tanklaiviui Hormūze. Rizikos premija yra, bet ją nuolat graužia paklausos baimė ir brangi skola.
  • Auksas smigo 2,7 % iki 3 760 $, žemiausiai per daugiau nei metus, naktį trumpam buvo žemiau 3 700 $. Kai realios palūkanos kyla ir doleris stiprėja, auksas karo nebeįkainoja.
  • BTC apie 63 700 $, maždaug trečdaliu žemiau 52 savaičių maksimumo (~97 700 $), šešta neigiama savaitė iš eilės. Kriptovaliutos seka likvidumą, o jo sistemoje dabar mažėja.
  • DXY 103,86, aukščiausiai per 19 mėnesių. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas 5,05–5,11 %, USD/JPY prie 160, o tai lygis, kur Tokijas paprastai pradeda kalbėti apie intervencijas.

Lietuva ir Baltija

  • Valstybinis gynybos holdingas. Vyriausybės darbo grupė nusprendė steigti holdingą, 100 % valdomą Finansų ministerijos. Per jį eis visi nauji gynybos pramonės projektai, planuojama įsigyti 48 % „Epso-G Invest“, o vėliau ir „Rheinmetall Defence Lietuva“ akcijų, kai Radviliškio gamykla pradės veikti 2027 m. antrąjį pusmetį. Valstybė nori būti ne tik pirkėja, bet ir akcininkė savo saugumo grandinėje.
  • Divizija vėluoja. NSGK pirmininkas R. Sinkevičius pripažino, kad iki 2030 m. divizija bus išvystyta apie 80 %. L. Kasčiūnas kalba jau apie 2032-uosius ir primena, kad iš 16 reikalingų oro gynybos pozicijų pasirašytos tik trys sutartys, o 2027 m. gynybos biudžetas (~4,8 mlrd. eurų) iš esmės nedidėja. Pinigų problema virto įsisavinimo problema.
  • Kainų spaudimas. Eurostato duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje spalį siekė 6,1 %, antra didžiausia ES po Rumunijos (7 %), kai euro zonos vidurkis 4 %. VERT tuo pat metu prognozuoja, kad šildymas šį sezoną brangs beveik 24 % (iki 9,74 ct/kWh be PVM), daugiausia dėl dujų. Hormūzo krizė Lietuvos namų ūkius pasiekia per radiatorių.
  • Viršpelnio mokestis. Koalicija iš principo sutarė apmokestinti degalų gamintojų viršpelnį. Finansų ministras T. Valys tikina, kad mokestis nebus skirtas vienai įmonei, nors premjeras M. Sinkevičius pripažįsta, kad pagrindinė mokėtoja būtų „Orlen Lietuva“, o biudžetui tai duotų iki 70 mln. eurų. „Orlen Lietuva“ šiemet nustojo skelbti tarpines ataskaitas, tad tikroji bazė nežinoma.

Europa

  • Vokietija po visos nakties koalicijos derybų nuo sausio mažins elektros mokestį iki ~0,1 ct/kWh ir trims mėnesiams įves laikinas degalų kainų lubas. Didžiausia ES ekonomika energijos šoką perkelia į valstybės balansą, kitaip tariant, infliaciją konvertuoja į skolą.
  • Estija nuo gruodžio 1 d. ketina uždaryti pasienio punktus su Rusija po GRU užsakytos diversijos prieš gynybos įmonę Threod Systems. Prezidentė Ülle Madise ragina remtis analize, ne emocijomis.
  • Lenkija. „Rzeczpospolita“ šaltiniai teigia, kad Rusijos tarnybos spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje prie Kaliningrado sienos rengė diversiją su daug aukų, kurią planavo suversti Ukrainai. Ministras T. Siemoniak detalių nepatvirtino, bet grėsmę vadina realia. Kartu su Estijos atveju tai jau sisteminė hibridinė kampanija prieš visą frontinę NATO zoną.

Ukraina

  • Krymo tiltas. Lapkričio 17 d. Ukraina dronais ir raketomis smogė Kerčės tiltui: įgriuvo viena arka, apgadinta ~200 m kelio, automobilių eismas sustojo, traukiniai važiuoja vienu keliu. Rusija tą pačią dieną apgadino du iš penkių Kijevo tiltų per Dnieprą. Abi pusės perėjo į jungčių naikinimo fazę, kur taikinys yra logistika, ne frontas.
  • Sąjungininkų trintis. JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas E. Colby suabejojo Ukrainos smūgių Rusijos gilumoje nauda, o Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius tokią kritiką pavadino „gana kvaila“. Vašingtonas ir Berlynas šį karą jau skaičiuoja pagal skirtingus vadovėlius, ir tai vyksta likus kelioms valandoms iki Trumpo ir Putino susitikimo Kinijoje.

Geopolitika

  • Persijos įlanka. JAV antradienį smogė IRGC raketų objektui Qeshm saloje, trečiadienį Iranas atakavo Kuveito Ali Al Salem bazę ir Bahreiną, CENTCOM teigimu, viskas perimta. ADNOC laivas Hormūze pataikytas, vienas jūreivis dingęs, 11 sužeistų. Derybos žlugo dar prieš JAV rinkimus.
  • Naftos maršrutai. Irakas atnaujino naftos tiekimą vamzdynu į Turkiją: pradžioje 120 tūkst. barelių per dieną, planuojama iki 500 tūkst. Kiekvienas apėjimas mažina Hormūzo svertą, bet kol kas tai kapiliarai, ne arterija.
  • Šendženo trikampis. Trumpas atvyko į APEC viršūnių susitikimą Kinijoje, ketvirtadienį numatytas trišalis susitikimas su Xi ir Putinu: Iranas, Ukraina, branduoliniai ginklai, prekyba, DI. Pats faktas, kad JAV ir Rusijos lyderius po vienu stogu sukviečia Pekinas, yra žinia: Kinija pozicionuojasi kaip arbitras, ne kaip konflikto šalis.
  • Japonija ir juanis. Premjerė S. Takaichi pirmą kartą atvyko į Kiniją po metų įtampos dėl jos žodžių apie Taivaną, formalaus susitikimo su Xi nesitikima. Tuo metu PBOC nustatė orientacinį juanio kursą 6,7128, gerokai silpnesnį nei tikėtasi (6,6684): Pekinas tyliai leidžia valiutai pigti stipraus dolerio fone.

Centriniai bankai

  • Fed. Spalio posėdžio protokolas: „beveik visi“ dalyviai mano, kad tolesni palūkanų kėlimai greičiausiai bus tikslingi, o DI investicijų paklausa įvardyta kaip „reikšmingas infliacijos rizikos šaltinis“. C. Waller viešai užsiminė apie 50 baz. taškų kėlimą gruodžio 8–9 d., rinka per tris posėdžius įkainoja ~61 baz. tašką.
  • BOJ. K. Ueda sako, kad bankas toliau kels palūkanas, Reuters apklausoje 86 % ekonomistų tikisi kėlimo iki 1,50 % gruodžio 17–18 d. Jena vis tiek silpsta, nes JAV kelia greičiau.

IPO radaras

  • Anthropic nustatė IPO kainą 83 $ už akciją, virš 70–78 $ intervalo, ir padidino emisiją iki 980 mln. akcijų. Pritraukta ~81 mlrd. $, vertinimas 1,5 trln. $, prekyba Nasdaq (ANT) prasideda ketvirtadienį. Tai didesnis IPO nei SpaceX birželį (~75 mlrd. $).
  • Kontekstas. Bendrovė nepelninga, turi ~900 mlrd. $ skaičiavimo ir infrastruktūros įsipareigojimų. 81 mlrd. $ ištraukti iš rinkos tą savaitę, kai Fed kalba apie kėlimus, yra likvidumo testas visam DI kompleksui.

Ką stebėti rytoj

  • Šendženo trišalio rezultatas. Ar atsiras bent bendras tekstas dėl Irano ar Ukrainos. Jei Trumpas ir Putinas prabils apie „rėmus“, Europos ir Vašingtono pozicijos dėl smūgių gilumoje išsiskirs dar labiau.
  • ANT pirmoji prekybos diena. Stiprus startas reikštų, kad rizikos apetitas DI temai išgyvena net 5 % pajamingumą. Silpnas būtų signalas, kad Nasdaq rotacija neturi pagrindo.
  • Japonijos spalio VKI (23:30 GMT ketvirtadienį). Aukštas skaičius sustiprina gruodžio BOJ kėlimą ir gali išjudinti jenos skolinimosi (carry) pozicijas.
  • Brent ties 93 $. Dar vienas smūgis tanklaiviui ar JAV operacijos atnaujinimas šį lygį pramuštų. Jei nafta ir toliau nekyla, rinka paklausos sunaikinimą vertina labiau nei tiekimo riziką.
  • Viršpelnio mokesčio formulė prieš 2027 m. biudžeto pirmąjį svarstymą Seime: ar ji tikrai sektorinė, ar tik politinis vardas vienai įmonei.

Meškos komentaras

Pagal vadovėlį tokia diena turėjo atrodyti visai kitaip. Amerika ir Iranas keičiasi smūgiais, Hormūze dega tanklaiviai, Krymas logistiškai virsta sala, o nafta pigsta, auksas krenta iki metų dugno, bitkoinas praradęs trečdalį. Paaiškinimas paprastas ir nemalonus: šiandien pasaulį valdo pinigų kaina, ne geopolitika. Fed protokolas atvirai sako, kad kels toliau, ir pats įvardija DI investicijų bumą kaip infliacijos variklį. Su 10 metų pajamingumu virš 5 % ir doleriu 19 mėnesių aukštumose viskas, kas yra apsidraudimas nuo pinigų nuvertėjimo, pinga, nes sistema šiuo metu ne spausdina, o veržia diržą. Brent Johnsono „dolerio kokteilio“ logika veikia vadovėliškai: krizė periferijoje siurbia kapitalą į centrą.

Struktūriškai įdomiausia, kaip skirtingi regionai moka už tą patį šoką. Europa moka fiskaliai: Vokietija dengia elektrą ir degalus, Lietuva ieško viršpelnio mokesčio, o šildymas brangsta ketvirtadaliu. Amerika moka palūkanomis, Azija valiuta: jena prie 160, juanis leidžiamas pigti. O Anthropic tuo metu iš rinkos ištraukia 81 mlrd. $. Mano bazinis scenarijus: Fed posūkis ateis ne dėl infliacijos, o dėl to, kad lūš kažkas kito, pirmiausia nekilnojamasis turtas, kur nebaigtų būsto sandorių skaičius jau žemiausias bent nuo 2001 m., arba obligacijų rinka. Kai tai įvyks, auksas ir BTC sureaguos pirmi. Klystu, jei Fed gruodį pakels 50 baz. taškų, 10 metų pajamingumas laikysis virš 5 % ir niekas nesulūš: tada veržimo režimas truks gerokai ilgiau, nei įkainota, ir doleris liks karalius dar ilgai.