Rinkos

Fed (2026 balandis): bazinė norma 3,50–3,75 %. Balandžio 28–29 d. FOMC posėdyje palūkanos paliktos nepakeistos – tai trečia iš eilės pauzė. Kovo mėnesio protokolai (paskelbti balandžio 8 d.) atskleidė, kad kai kurie nariai svarsto galimą palūkanų pakėlimą dėl muitų sukelto infliacinio spaudimo. Dot plot išlaiko vieną galimą sumažinimą 2026 m., tačiau 7 iš 19 narių nemato jokio pakeitimo. PCE infliacijos prognozė – 2,7 %, gerokai viršijant 2 % tikslą.

ECB (2026 balandis): depozitų norma 2,00 %, pagrindinė refinansavimo 2,15 %. Balandžio 30 d. posėdyje palūkanos paliktos nepakeistos, sprendimas vienbalsis, bet protokolai atskleidžia, kad Taryba svarstė ir pakėlimo variantą. Lagarde spaudos konferencijoje pripažino, kad infliacijos kilimo ir augimo mažėjimo rizikos sustiprėjo dėl Artimųjų Rytų karo sukelto energijos kainų šuolio. Eurozonos HICP infliacija balandį pasiekė 3,0 %, branduolio infliacija 2,2 %, BVP augimas Q1 2026 sulėtėjo iki 0,8 % (per metus). Lagarde pabrėžė, kad „vidaus paklausa lieka pagrindiniu augimo varikliu, palaikoma atsparios darbo rinkos”. Birželio 11 d. posėdis su nauja prognozių serija dabar svarbiausias: jei energijos krizė tęsiasi, „nuosaikus korekcinis pakėlimas” iš spekuliacijos virsta realiu scenarijumi.

BOJ (2026 balandis): bazinė norma 0,75 %. Balandžio 27–28 d. posėdyje palūkanos paliktos nepakeistos – tai ketvirta iš eilės pauzė, tačiau balsavimas 6–3 atskleidė didžiausią Tarybos susiskaldymą per Ueda kadenciją: trys nariai (Nakagawa, Takata ir Tamura) siūlė kelti normą iki 1,0 %. Spaudos konferencijoje Ueda pabrėžė, kad centriniai bankai turi „pažvelgti pro laikinus pasiūlos sukrėtimus”, bet jei šie sukels antrinį poveikį pagrindinei infliacijai, palūkanos bus keliamos. Jis taip pat pažadėjo, kad BOJ veiks laiku ir „neatsiliks nuo kreivės”. Pagrindinės infliacijos prognozė 2026 fiskaliniams metams pakelta nuo 1,9 % iki 2,8 % (intervalas 2,5–3,0 %) dėl Artimųjų Rytų konflikto sukelto naftos kainų šuolio, o BVP augimo prognozė sumažinta nuo 1,0 % iki 0,5 %. Japonijos 10 m. JGB pajamingumas laikosi apie 2,47 %, USD/JPY – apie 159, o „vanagiškas išlaikymas” sustiprino jeną: BOJ signalizuoja mažėjančią toleranciją tolesniam valiutos silpnumui ir laipsnišką normalizacijos kelią.

Lietuvos bankas: Lietuvos bankas, kaip Eurosistemos dalis, atidžiai stebi pasaulinę pinigų politikos eigą. Artimųjų Rytų konflikto keliama energetinė krizė ir JAV muitų sukeltas infliacinis spaudimas sukuria dvejopą riziką euro zonai. 3 mėn. EURIBOR balandžio pradžioje siekė apie 2,10 %, o 6 mėn. – apie 2,46 %, rodydami, kad rinkos nebesitiki greito ECB palūkanų mažinimo.

Lietuvos perspektyva: EURIBOR stabilizavosi apie 2,1–2,5 % lygmenį, o po ECB balandžio 30 d. sprendimo rinkose pirmą kartą pradėtas svarstyti birželio pakėlimo scenarijus. Būsto paskolų palūkanos Lietuvoje palaipsniui mažėja, tačiau išlieka vienos aukščiausių euro zonoje. Tiek Fed, tiek ECB laikosi laukimo pozicijos, bet abu centriniai bankai pripažįsta, kad geopolitinė situacija gali pakreipti politiką priešinga kryptimi nei rinkos tikėjosi metų pradžioje. Rinkos lūkesčiai 2026 m. pabaigai: palūkanos artimos dabartiniam lygiui arba pakeliui aukštyn, jei energijos krizė neslūgs ir pradės persimesti į branduolio infliaciją.